Achaja (Romos provincija) – Vikipedija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Achaja lot. ACHAEA | |||
---|---|---|---|
| |||
![]() | |||
Valstybė | ![]() | ||
Diecezija (nuo 357 m.) | Makedonijos diecezija | ||
Administracinis centras | Atėnai |
Achaja (lot. Achaea) buvo Romos provincija, 27 m. pr. m. e. sudaryta iš dabartinio Peloponeso pietinėje Graikijoje ir besiribojanti su Epyro ir Makedonijos provincijomis šiaurėje.
Kraštas buvo Romos imperijos prijungtas 146 m. pr. m. e. po žiaurios kovos, kuomet romėnų generolas Lucijus Mumijus sunaikino Korinto miestą, jo gyventojus išžudė ar pardavė į vergiją, o šventyklos buvo apiplėštos dėl skulptūrų romėnų viloms. Jis už savo veiksmus buvo apdovanotas pravarde Achaicus. Iš pradžių jis buvo administruojamas kaip Makedonijos provincija. Kai kurie miestai, tokie kaip Sparta ir Atėnai, išsaugojo savivaldą savo teritorijoje. 88 m. pr. m. e. Mitridatas VI Eupatorius, Ponto karalius, pradėjo karą su Roma ir laimėjo daugelio graikų miestų paramą. Kornelijaus Sulos vadovaujami legionai išstūmė Mitridatą iš Graikijos, sutriuškino sukilimą, 86 m. pr. m. e. nusiaubdami Atėnus, o sekančiais metais Tėbus. Sula buvo liūdnai pagarsėjęs dėl graikų meno kūrinių niokojimo. Romos bausmė maištavusiems miestams buvo sunki, maišto nuslopinimas pavertė centrinę Graikiją griuvėsiais. Achajos pirkliai nebebuvo konkurentai Romai. Atėnai išliko intelektualinis centras, nors Aleksandrija juos nustelbė.
![](https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/9/97/Sestertius-Hadrian-Achea-RIC_0938.jpg/220px-Sestertius-Hadrian-Achea-RIC_0938.jpg)
Po Antonijaus ir Kleopatros pralaimėjimo, Augustas 27 m. pr. m. e. atskyrė Achają nuo Makedonijos ir suformavo atskirą senatorinę provinciją. Per pusantro šimto metų Graikija lėtai atsistatė, baigdami valdant Adrianui (117–138 m.). Kartu su Herodu Atiku Adrianas vykdė intensyvią atstatymo programą. Jis išpuošė Atėnus ir atstatė daugelį sugriautų Graikijos miestų.
Po III a. Diokletiano administracinių reformų Achajos provincija buvo priskirta didesnei Makedonijos diecezijai, kuri savo ruožtu buvo Ilyrijos prefektūros dalis.
Romos provincijos (iki IV a.) | ||
---|---|---|
Italija | Latijus ir Kampanija (I) · Apulija ir Kalabrija (II) · Lukanija ir Brutijus (III) Samnijus (IV) · Picenas (V) · Umbrija (VI) · Etrūrija (VII) · Emilija (VIII) · Ligūrija (IX) · Venetija ir Histrija (X) · Transpadanija (XI) | ![]() |
Salose, Ispanijoje ir Britanijoje | Artimoji Ispanija / 197-13 BC (Tarakono Ispanija / 13 BC) · Tolimoji Ispanija / 197-13 BC (Betikos Ispanija / 13 BC) · Lusitanijos Ispanija / 13 BC · Britanija / 43-197 m. (Aukštutinė / 197 m. · Žemutinė / 197 m.) · Sicilija / 241 BC · Korsika ir Sardinija / 237 BC | |
Galijoje ir Germanijoje | Cizalpinė Galija / 203-24 BC · Narbono Galija / 120 BC · Plaukuotoji Galija / 51-22 BC (Akvitanijos / 22 BC · Belgijos / 22 BC · Lugduno / 22 BC) · Didžioji Germanija / 12 BC-9 m. (Aukštutinė / 84 m. · Žemutinė / 84 m.) | |
Alpėse | Kotijaus Alpės / 63 m. · Norikas / 40 m. · Pajūrio Alpės / 14 m. · Peninų Alpės / 47 m. · Retija / 15 BC | |
Balkanuose | Achaja / 27 BC · Dakija / 107 m. · Epyras / 67 m. · Ilyrikas / 167 BC-20 m. (Dalmatija / 20 m.) · Kipras / 64 BC · Makedonija / 146 BC · Mezija / 29 BC-85 m. (Aukštutinė / 85 m. · Žemutinė / 85 m.) · Panonija / 20-107 m. (Aukštutinė / 107 m. · Žemutinė / 107 m.) · Trakija / 46 m. | |
Afrikoje | Afrika / 146 BC · Cezario Mauretanija / 40 m. · Egiptas / 30 BC · Kreta ir Kirenaika / 74 BC · Numidija / 193 m. · Tingito Mauretanija / 40 m. | |
Azijoje | Arabija / 105 m. · Armėnija / 115-118 m. · Asirija / 115-118 m. · Azija / 129 BC · Bitinija ir Pontas / 74 BC · Galatija / 25 BC · Judėja / 6-135 m. (Sirija Palestina / 135 m.) · Kapadokija / 18 m. · Kilikija / 72 m. · Komagena / 72 m. · Korduena / 66 BC · Likija ir Pamfilija / 43 m. · Mesopotamija / 115-118 m., 193 m. · Osroena / 214 m. · Sirija / 64 BC-198 m. (Coele Sirija / 198 m. · Finikija / 198 m.) · Sofena / 66 BC |