Ausuotasis kragas – Vikipedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Podiceps cristatus
Ausuotieji kragai
Apsaugos būklė
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Kraginiai paukščiai ( Podicipediformes) Šeima: Kraginiai ( Podicipedidae) Gentis: Kragai ( Podiceps) Rūšis: Ausuotasis kragas ( Podiceps cristatus)
Binomas
Podiceps cristatus Linnaeus, 1758
Sinonimai
Colymbus cristatus Linnaeus, 1758
Ausuotųjų kragų savaiminio paplitimo arealas:      tik perėjimo metu      sėslus - ištisus metus      žiemavietės ir klajonės

Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus) – kraginių paukščių (Podicipediformes) būrio, kraginių (Podicipedidae) šeimos vandens paukštis.

Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Arealas šiaurėje siekia Suomiją, Kamos aukštupį, Obės vidurupį, Primorės kraštą, pietuose – Kiniją, Iraną, Turkiją, Viduržemio jūrą. Gyvena Afrikoje, Australijoje.

Žiemoja Afrikoje, Australijoje, Pietų Azijoje.

Ausuotasis kragas – vienas labiausiai paplitusių Lietuvos vandens paukščių. Gyvena tvenkiniuose, ežeruose, ramiuose upių užutakiuose.

Didelės ausuotųjų kragų sankaupos stebimos Metelių regioninio parko ežeruose (Dusios, Metelio, Obelijos ež.) rudeninės migracijos metu. Kitos gamtosaugos požiūriu populiacijai vertingos vietos – Kuršių marių Kniaupo įlanka, Kauno marios, Drūkšių ežeras^[2].

Gyvena vidaus vandenyse, kur būdinga vešli augalija, dideli vandens plotai, meldų, nendrių, švendrų salelės.

Tai stambiausia Senojo pasaulio kraginių šeimos rūšis. Kūno ilgis 46–51 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 59–73 cm, sveria 0,9-1,5 kg. Kaklo užpakalinė dalis ir nugara rusvai juodos. Ant galvos 2 juodi kuodukai ir iš ilgų plunksnų rudai balta apykaklė.

Gerai prisitaikęs gyventi vandenyje - puikiai plaukioja ir nardo. Jų jaunikliai tuoj po išsiritimo, jau gali plaukioti ir nardyti. Atskrenda kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Tuoktuvių metu labai triukšmingi, džerškančiai karksi. Dėl savo sandaros ausuotasis kragas negali gerai vaikščioti sausuma ir nuo jos pakilti, todėl visą laiką praleidžia ant vandens ir pakrančių sąžalynuose.

Lizdą krauna švendryne, tarp meldų, lūgnių, vandens lelijų iš vandens augalų liekanų. Deda 3-5 elipsiškus, baltus kiaušinius. Peri patinas ir patelė 25-26 dienas. Jaunikliai išsirita gegužės gale ar birželio pradžioje.

Daugiausia minta žuvimis, taip pat varlėmis, moliuskais, vabzdžiais ir jų lervomis. Vandenyje vikriai nardydamas nesunkiai pasigauna žuvis, tokias kaip aukšles, kuojas, raudes, ešerius, plakius, saulažuves^[3].

• 

  „Portretas“

• 

  Ausuotasis kragas

• 

  Plasnavimas

• 

  Puikus plaukikas ir nardytojas

• 

  Tarp vandens augalijos

• 

  Besipuikuojantis patinėlis gražiu pavasariniu plunksniniu apdaru

• 

• 

• 

  Jie abu žino ko nori

• 

  Tempiasi „statybines medžiagas“ sutvirtinti lizdui

• 

  Lizde tarp žydinčių lūgnių

• 

  ...ir žydinčių vandens lelijų

• 

  Lizde šalia kiaušinių

• 

  Lizde šalia kiaušinių

• 

  Ausuotojo krago kiaušiniai

• 

  Lizde

• 

  Žuvite maitinantis jauniklį

• 

  Vienas iš tėvų su jaunikliais

• 

  Jauniklio galva

• 

  Maitinantis jauniklį

• 

  Jauniklis

• 

  Tryjų savaičių jauniklis

• 

  Su paūgėjusiu jaunikliu

• 

  Geras laimikis

• 

  Į skrydį...