Bengalų raštas – Vikipedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bengalų raštas
Tipas	abugida
Naudojamas kalbose	bengalų, asamų, manipuri, bišnuprija manipuri (seniau sanskritas)
Rašymo kryptis	iš kairės į dešinę
Laikotarpis	XI a. - dabar
ISO 15924	beng
Genealogija
Kilmė	Brahmi raštas  Guptų raštas   Sidhamo raštas    bengalų
Dukterinės sistemos	tirhutos raštas

Bengalų raštas (beng. বাংলা লিপি = Bangla lipi) – rašto sistema, priklausanti brahminių raštų šeimai. Naudojama daugiausia užrašyti bengalų kalbai (tiek Indijoje, tiek Bangladeše). Taip pat šiuo raštu (su mažais pakeitimais) užrašomos asamų, manipuri, bišnuprija manipuri kalbos (Vakarų Bengalija, Asamas, Manipuras). Bengalijoje dar naudotas ir sanskrito užrašymui.

Bengalų raštas susidarė iš sidhamo rašto, Indijoje (ypač Palos imperijoje) naudoto VII–XIII a. Šiuolaikinį standartizuotą raštą sukūrė XIX a. Išvaras Čandra Vidjasagaras.

Bengalų raštas pagrįstas tuo pačiu principu, kaip ir kiti indiški raštai: grafemos pagrindą sudaro priebalsis su prijungtu balsiu (tačiau ne a, bet o), jis keičiamas kitais balsiais pridedant diakritinius ženklus, o priebalsių samplaikos sudaromos ligatūromis.

Balsių ženklai paprastai pasitaiko tik žodžio pradžioje, kitur kaip diakritikai jungiami prie priebalsio.

• ‍্য (džofola) – ženklas, pakeičiantis matrą sudarančią o į a;
• ঁ (condrobindu) – žymi nosinį balsį;
• ং (onuššor) – žymi praleistą nosinį priebalsį;
• ঃ (bišorgo) – žymi iškvėpimo garsą (paprastai sanskrito kilmės žodžiuose), taip pat santrumpos ženklas;
• ্ (hošonto) – panaikina pridėtą balsį o.