Bielsko apskritis (1808–1915) – Vikipedija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Bielsko ujezdas)
| Bielsko apskritis rus. Бельский уезд lenk. Powiat bielski | |||
|---|---|---|---|
| |||
 | |||
| Administracinis centras | Bielskas | ||
| Valsčiai | 15 (1913) | ||
| 1807-1842 |  Balstogės sritis (1807-1842)
| ||
| 1842-1915 |  Gardino gubernija
| ||
| 1915-1919 | .svg) Oberostas
| ||
| Gyventojų | 164 441 (1897) | ||
| Plotas | 3 600 km² |
.svg)
Bielsko apskritis (rus. Бельский уезд, lenk. Powiat bielski) – viena iš Rusijos imperijos, Gardino gubernijos ir Balstogės srities apskričių. Apskrities centras – Bielskas. Apskritis ribojosi su Gardino gubernijos Balstogės, Bresto, Pružanų ir Valkavisko apskritimis, Lomžos gubernijos Mazovijos Vysokio ir Mazovijos Ostruvos apskritimis bei Sedlcių gubernijos Sokoluvo ir Konstantinuvo apskritimis.
Po Tilžės taikos, 1807 m. visa apskrities teritorija, iki taikos pasirašymo priklausiusi Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos, Balstogės departamentui, atiteko Rusijos imperijai ir buvo prijungta prie naujai sudarytos Balstogės srities. 1842 m. panaikinus Balstogės sritį apskritis buvo prijungta prie Gardino gubernijos. 1915 m. apskritį užėmė Vokietijos imperija ir prijungė prie Oberosto srities.
1913 m. apskritį sudarė 15 valsčių:[1]
- Aleksandruvkos valsčius, Dubiažyno valsčius, Grodzisko valsčius, Kleinikų valsčius, Losinkos valsčius, Malešių valsčius, Naroikų valsčius, Novoberezovo valsčius, Oleksino valsčius, Orlios valsčius, Pasynkų valsčius, Pavlų valsčius, Raisko valsčius, Semiatyčių valsčius ir Skužeco valsčius.
Į apskritį įėjo šie didesni miestai: Bielskas, Branskas, Drohičinas, Kleščelė, Mielnikas ir Narevas. Mažesni miesteliai: Bočkai, Cechanovecas, Nemiruvas, Orla ir Semiatyčės. Apskrityje buvo 544 kaimai, 49 kiemai ir palivarkai.
Pagal 1897 m. surašymo duomenis, apskrityje gyveno 164 441 gyventojų. Bielsko mieste gyveno 7464 žmonės, 4087 Branske, 1707 Drohičine, 2013 Kleščelėje, 1485 Mielnike ir 1434 Nareve.
- Ukrainiečiai - 39,1% (64 256);
- Lenkai - 34,9% (57 331);
- Žydai - 14,9% (24 486);
- Rusai - 5,9% (9 758);
- Gudai - 4,9% (8 068);
- Vokiečiai - 0,24% (397);
- Latviai - 0,01% (23);
- Lietuviai - 0,004% (7);
- Kiti - 0,06% (115).[2]
- ↑ Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 120 (PDF 20 psl.)
- ↑ 1897 m. gyventojų surašymo duomenys (rus.)
- Zbigniew Romaniuk, Bogdan Komarzewski: Zarys historii powiatu bielskiego. 2009.
- Powiat bielski. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 214 psl. (lenk.)
- Radzima.net:
 Lenkijos kongreso karalystės gubernijos ir apskritys dabartinės Lietuvos teritorijoje | ||
|---|---|---|
| Augustavo gubernija (1837–1867) |  | |
| Suvalkų gubernija (1867–1915) |
