lt.wikipedia.org

Daūrija – Vikipedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Daūrijos kraštovaizdžiai
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta Rusijos vėliava Rusija
Mongolijos vėliava Mongolija
Tipas Gamtinis
Kriterijus ix, x
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda (angl.) (pranc.): 1448
Regionas** Azija
Įrašymo istorija
Įrašas 2017  (41 sesija)
Vikiteka: Daūrija
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Daūrija (rus. Даурия) – regionas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, apimantis dalį Užbaikalės ir (iki XVII a.) – vakarinę Paamūrės dalį. Kraštą rusai taip pavadino pagal ten gyvenusią tautą daūrus.

Daūrijos dalys:

  • Baikalo Daūrija – pietinė Užbaikalė iki Jablonovo kalnagūbrio
  • Selengos Daūrija – teritorijos į rytus nuo Selengos
  • Nerčinsko Daūrija – teritorijos į rytus nuo Jablonovo kalnagūbrio

1987 m. čia buvo įkurtas rezervatas, siekiant apsaugoti Pietų Sibiro stepes ir pelkynus. 1997 m. šis regionas buvo įtrauktas į UNESCO biosferos rezervatų sąrašą.[1]

2017 m. Daūrijos kraštovaizdžiai Rusijoje ir Mongolijoje buvo įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Pagal šią teritoriją pavadintos kelios gyvūnų ir augalų rūšys, pvz.:

  • daūrinis eršketas (Huso dauricus)
  • daūrinis ežys (Hemiechinus dauricus)
  • daūrinis kiškėnas (Ochotona daurica)
  • daūrinis staras (Citellus dauricus}
  • daūrinis žiurkėnukas (Cricetulus barabensis)

Daūrijoje yra įkurtas Daūrijos rezervatas (Даурский заповедник)[2] [3] .

  • TSRS Juodosios jūros laivyne buvo valdymo laivas „Daūrija“ (dabar – Rusijos laivynas). Šiuo pavadinimu vadinasi ir daugiau laivų (pvz., plaukiojanti žvejybos bazė „Daūrija“).
  • 1953 m. lietuvių kalba buvo išleista K. Siedych romanas „Daurija“ (736 psl.), pagal kurį 1971 m. TSRS buvo pastatytas filmas „Daūrija“ (rež. Viktoras Tregubovičius)
  • Rusijos aviakompanija „Daūrija“.

49°58′ š. pl. 115°26′ r. ilg. / 49.967°š. pl. 115.433°r. ilg.

Ž  A  R

Pasaulio paveldo objektai Rusijoje
Šiaurės vakarų Rusija
Rusijos vėliava
Rusijos vėliava
Centrinė Rusija
Pietvakarių Rusija
Sibiras

Baikalo ežeras (1996) · Kamčiatkos ugnikalniai (1996) · Auksiniai Altajaus kalnai (1998) · Centrinis Sichote Alinis (2001) · Ubsu Nuro dubuma (2003, kartu su Mongolija) · Vrangelio salos rezervatas (2004) · Putorano plynaukštė (2010) · Lenos stulpai (2012) · Daūrijos kraštovaizdžiai (2017, kartu su Mongolija)

Nematerialusis

Ž  A  R

Pasaulio paveldo objektai Mongolijoje
MaterialusisMongolijos vėliava
Nematerialusis

Mongolų urtiin duu, tradicinė liaudies ilgoji daina (2008, kartu su Kinija) · Tradicinė morin churo muzika (2008) · Tradicinė cuuro muzika (2009) · Bijelgi - mongolų tradiciniai liaudies šokiai (2009) · Tuuli - mongolų epas (2009) · Mongolų dainavimo menas: chumėjus (2010) · Tradicinė Naadamo šventė (2010) · Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2010, kartu su 10 kitų valstybių) · Liaudies dainų atlikimo technika su limbe: cirkuliarinis kvėpavimas (2011) · Tradicinė mongoliškos jurtos statybos meistrystė ir susiję prektikos (2013) · Mongolų kaligrafija (2013) · Mongoliškas šaudymas čiurnos kaulais (2013) · Kupranugarių įkalbinėjimo ritualai (2015) · Mongolų tradicinės šventviečių garbinimo praktikos (2017) · Tradicinės airago gaminimo technikos chochure bei susiję papročiai (2019) · Mongolų klajoklių migracijos ir susijusios praktikos (2024) · Novrūzas (2024, kartu su 12 kitų valstybių)