Erinijos – Vikipedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Erinijos (gr. Ἐρινύες 'keršytojos') arba eumenidės (romėnų atitikmuo furijos) – keršto personifikacijos graikų mitologijoje . Dažniausiai manoma, kad jos gimė iš Urano kraujo, kai Kronas jį kastravo. Pagal kitus šaltinius manoma, kad erinijos gimė iš Niktės. Jų skaičius dažniausiai neminimas, nors Vergilijus mini tris erinijas: Alekto ('nepaliaujama'), Megaera ('šlykšti') ir Tisifonė ('keršijanti žudikui').

Erinijų galvas supo gyvatės, jų akys pasruvusios krauju, iš vis visa išvaizda buvo siaubinga. Kartais vaizduojamos su šikšnosparnio ar paukščio sparnais, ar šuns kūnu.

Daugiausia žinomos dėl Oresto persekiojimo už motinos Klitemnestros žmogžudystę. Apolonas liepė Orestui užmušti tėvo Agamemnono žudiką, o jo žudikas buvo jo motina. Atėnė įsikišo ir erinijas pavertė į eumenides („gerosios“), kurios visada elgėsi teigiamai.