Gruodžio 4 – Vikipedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gruodžio 4 yra 338-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 339-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 27 dienos.

• Šv. Barbora.

Airė – Barbė – Barbora – Barė – Bušė – Liugailė – Liutaurė – Liutauras – Nadruvė – Nadruvis – Osmundas – Vainota – Vainotas – Vainotė

• 1905 m. – Vilniuje prasidėjo Lietuvių suvažiavimas (Didysis Vilniaus Seimas).

• 1591 m. – Žygimantas Karolis Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1642 m.).
• 1816 m. – Valerijonas Ažukalnis, lietuvių poetas, vertėjas (m. 1874 m.).
• 1871 m. – Liudvikas Stulpinas, pirmasis Lietuvos jūrų kapitonas (m. 1934 m.).
• 1890 m. – Juozas Bieliūnas, lietuvių vargonininkas, chorvedys, dainininkas (baritonas).^[1] (m. 1955 m.).
• 1894 m. – Pranas Mantvydas, Lietuvos filosofas, vertėjas (m. 1960 m.).
• 1898 m. – Augustinas Frenzelis, Lietuvos ir Kanados socialdemokratų veikėjas (m. 1968 m.).
• 1901 m. – Viktoras Jasaitis, Lietuvos chemikas ir visuomenės veikėjas (m. 1968 m.).
• 1907 m. – Alfonsas Gučas, psichologas, pedagogas, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (m. 1988 m.).
• 1930 m. – Vytautas Andziulis, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (m. 2018 m.).
• 1940 m. – Juozas Ruzgis, Lietuvos poetas, pedagogas. Jo eilėmis parašyta daina „Lietuva“ (muzikos autorius Aidas Sabaliauskas) Lietuvos radijo patriotinės dainos konkurse „Daina Lietuvai“ užėmė antrąją vietą (m. 1980 m.).
• 1950 m.:
  • Vidmantas Žiemelis, teisininkas, politinis veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
  • Vydmantas Ruzgys, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1952 m.:
  • Juozas Mažeika, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Ridmandas Puškorius, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1954 m.:
  • Algimantas Olendra, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rymantas Norkus, ūkininkas, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Algirdas Zabulionis, lietuvių matematikas (m. 2020 m.).
• 1955 m. – Birutė Nedzinskienė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė (m. 1994 m.).
• 1957 m. – Juozas Kniukšta, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Janina Deveikienė, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1960 m. – Zigmas Čelkevičius, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Algirdas Kaliatka, Lietuvos inžinierius, branduolinės energetikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1962 m.:
  • Jonas Novogreckis, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Žilvinas Padaiga, gydytojas, profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Visvaldas Matkevičius, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.

• 1941 m. – Stasys Šalkauskis, Lietuvos filosofas, pedagogas, paskutinis tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius (g. 1886 m.).
• 1942 m. – Mykolas Januškevičius, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, vertėjas (g. 1886 m.).
• 1970 m.:
  • Antanas Impulevičius, Impulėnas, Lietuvos kariuomenės karininkas, nuo 1937 m. Generalinio štabo majoras (g. 1907 m.).
  • Mykolas Krupavičius, Lietuvos dvasininkas ir politikas, žemės ūkio ministras, prelatas (g. 1885 m.).
• 1983 m. – Ona Halina Lukauskaitė-Poškienė, poetė, vertėja, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja (g. 1906 m.).
• 1997 m.:
  • Vincas Martinkėnas, Lietuvos Vilniaus krašto visuomenės veikėjas, pedagogas, istorikas, vertėjas (g. 1907 m.).
  • Vytautas Kazimieras Jonynas, grafikas, tapytojas, skulptorius, vitražų kūrėjas, vienas iškiliausių XX a. lietuvių menininkų (g. 1907 m.).
• 2007 m. – Kazimieras Rimantas Balėnas, Lietuvos architektas (g. 1935 m.).
• 2024 m.:
  • Vasilijus Jemeljanovas, Lietuvos žurnalistas, spaudos, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1937 m.).^[2]
  • Jonas Platūkis, Lietuvos chirurgas, pedagogas, partinis veikėjas (g. 1929 m.).^[3]

• 771 – mirus Austrazijos karaliui Karlomanui I, Karolis Didysis tampa vienvaldžiu Frankų karalystės valdovu;
• 1110 – Boduino I ir Sigurdo Kryžiuočio pajėgos užima Sidono miestą (Pirmasis kryžiaus žygis);
• 1154 – Anglijos kardinolas Nikolas Breikspras išrenkamas popiežiumi Adrianu IV;
• 1639 – Džeremia Horoksas (Jeremiah Horrocks) pirmą kartą stebi Veneros judėjimą Saulės disku;
• 1674 – Prancūzijos jėzuitai įkuria Čikagos miestą;
• 1676 – Lundo mūšis;
• 1808 – Napoleonas panaikino Ispanijos inkviziciją;
• 1912 – Bulgarija, Juodkalinija, Graikija ir Serbija pasirašo taikos sutartį su Osmanų imperija, užbaigiančią Pirmąjį Balkanų karą;
• 1918 – Nacionalinis susirinkimas paskelbė Serbų, Chorvatų ir Slovėnų karalystę. 1929 m. ji pavadinta Jugoslavija;
• 1976 – Centrinės Afrikos Respublikos prezidentas paskelbia save imperatoriumi;
• 1980 – grupė "Led Zeppelin" paskelbia apie savo suirimą.

• 34 m. – Aulijus Persijus Flakus (lot. Aulus Persius Flaccus) - romėnų poetas, satyrikas (m. 62 m. lapkričio 24 d.)
• 1713 m. – Gasparas Gocis, italų rašytojas, žurnalistas. Vienas pirmųjų italų žurnalistų (m. 1785 m.).
• 1800 m. – Emilis Orestrupas;, Danijos poetas, gydytojas^[4] (m. 1856 m.).
• 1834 m. – Kawakami Gensai, japonų karys, vienas iš keturių didžiųjų Hitokiri (pažodžiui: „Žmonių žudikas“), kovojęs prieš vakariečius įsileidžiantį Tokugavos šiogūnatą, norėdamas, kad visi svetimšaliai būtų išvyti (m. 1871 m.).
• 1875 m. – Raineris Marija Rilkė, vienas iškiliausių XX a. vokiečių kalba kūrusių poetų, modernizmo atstovas (m. 1926 m.).
• 1878 m. – Michailas Aleksandrovičius, Rusijos didysis kunigaikštis, Nikolajaus II brolis, generolas leitenantas (1916 m.) (m. 1918 m.).
• 1892 m. – Fransiskas Frankas, Ispanijos valstybinis ir karinis veikėjas (m. 1975 m.).
• 1908 m. – Alfred Day Hershey, 1969 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (m. 1997 m.).
• 1928 m. – Reidžis Suzukis, Japonijos politikas, 1983–1999 m. ėjęs Aičio prefektūros gubernatoriaus pareigas (m. 2022 m.).
• 1932 m.:
  • Marijanas Kačinskis, lenkų archeologas, jotvingių materialinio palikimo tyrinėtojas (m. 2007 m.).
  • No Tėu, Pietų Korėjos politikas, buvęs šalies prezidentas, pareigas ėjęs 1988–1993 m. laikotarpiu (m. 2021 m.).
• 1933 m. – Ježis Ochmanskis, lenkų istorikas, lituanistas, LDK istorijos tyrinėtojas (m. 1996 m.).
• 1962 m. – Aleksandras Valterovičius Litvinenka, buvęs KGB, vėliau FSB darbuotojas, rašytojas (m. 2006 m.).
• 1964 m. – Sertab Erener, turkų dainininkė, konkurso Eurovizija 2003 nugalėtoja.
• 1969 m. – Shawn Corey Carter, vienas sėkmingiausių Amerikos Hip-Hop atlikėjų.
• 1972 m. – Sebastianas Karpiniukas, lenkų teisininkas, politinis veikėjas, Lenkijos Seimo narys (m. 2010 m.).
• 1973 m. – Tyra Lynne Banks, JAV modelis, laidų vedėja ir aktorė. Realybės šou America's Next Top Model kūrėja, vedėja ir pagrindinė komisijos narė. Nuo 2005 m. veda pokalbių šou The Tyra Banks Show.
• 1986 m. – Martell Webster, JAV krepšininkas, šiuo rungtyniaujantis metu Nacionalinės krepšinio asociacijos Portlando „Trail Blazers“ komandoje.
• 1987 m. – Orlando Brown, amerikiečių aktorius, dainininkas ir komikas^[6].

• 306 m. – Šventoji Barbora, katalikų šventoji ir Nikomedijos (Bitinijoje) kankinė. Šv. Barboros šventė – gruodžio 4 d.
• 749 m. – tradicinė Šv. Jono Damaskiečio, Rytų krikščionių teologo, mirties data.
• 771 m. – Austrazijos karalius Karlomanas (Carloman I)
• 1334 m. – Jonas XXII, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1316 m. rugpjūčio 7 d. (konsekruotas rugsėjo 5 d.) iki mirties (g. 1249 m.).
• 1679 m. – Tomas Hobsas, žymus anglų filosofas (g. 1588 m.).
• 1932 m. – Gustavas Meirinkas, austrų rašytojas^[7] (g. 1868 m.).
• 1935 m. – Charles Robert Richet, 1913 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (g. 1850 m.).
• 1945 m. – Thomas Hunt Morgan, 1933 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (g. 1866 m.).
• 1975 m. – Hana Arent, vokiečių filosofė^[8] (g. 1906 m.).
• 1980 m.:
  • Francisco Manuel Lumbrales de Sá Carneiro, Portugalijos Ministras Pirmininkas (g. 1934 m.).
  • Stanislawa Walasiewicz, lenkų kilmės bėgikė (g. 1911 m.).
• 1993 m. – Frenkas Zapa, muzikantas, kompozitorius^[9] (g. 1940 m.).