Ilchanatas – Vikipedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

(Nukreipta iš puslapio Ilchanidai)

Ilchanatas (turk. İlhanlılar, farsi سلسله ایلخانی, mongolų k. Ил Хан улс) buvo mongolų chanatas, XIII a. įkurtas Persijoje; laikytas Mongolų imperijos dalimi. Ilchanato pagrindas buvo sukurtas per Čingischano kampanijas Chorezmidų imperijoje 1219-24 m., o pati valstybė sukurta Čingischano vaikaičio Chulagu dabartinio Irano, Irako, Afganistano, Turkmenistano, Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Turkijos ir vakarų Pakistano teritorijose.

Didžiojo Irano istorija
Senovės Persijos istorija
Rašidunai > Omejadai
Abasidai	Tachiridai
	Safaridai
Bujidai	Samanidai
Gaznevidų dinastija
Seldžiukai
Chorezmidai	Guridai
Mongolų imperija
Ilchanatas
Timūridų dinastija
Safavidų dinastija
Afšaridai > Zendai	Duraniai
Kadžarai > Pehlevi
Irano Islamo Respublika	Afganistanas, Turkestanas
Didžiojo Irano regionai:
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas

• Chulagu (1256–1265 m.);
• Abakachanas (1265–1282 m.);
• Achmadas Tekuderas (1282–1284 m.);
• Argunchanas (1284–1291 m.);
• Geichatuchanas (1291–1295 m.);
• Baiduchanas (1295 m.);
• Machmudas Gazanas (1295–1304 m.);
• Oldžaitu (1304–1316 m.);
• Abu Saidas (1316–1335 m.);