Kama Ginkas – Vikipedija
- ️Sat Jul 02 2022
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kama Ginkas rus. Кама Миронович Гинкас | |
---|---|
![]() | |
Kama Ginkas | |
Gimė | 1941 m. gegužės 7 d. (83 metai) Kaunas ![]() |
Tėvas | Monia Ginkas |
Sutuoktinis (-ė) | Henrieta Janovskaja |
Vaikai | Daniilas Ginkas Donatas Grudovičius |
Veikla | režisūra |
Sritis | teatras |
Organizacijos | Maskvos jaunojo žiūrovo teatras |
Pareigos | vyr. režisierius |
Alma mater | Leningrado teatro, kino ir muzikos institutas |
Žymūs apdovanojimai | |
| |
![]() |
Kama Ginkas |
Kama Ginkas (rus. Кама Миронович Гинкас, (g. 1941 m. gegužės 7 d. Kaune) – Rusijos teatro režisierius.
Plungės kunigas Petras Lydnugaris jį išgelbėjo iš Holokausto.[1]
Žmona – teatro režisierė Henrieta Janovskaja. 1959–1962 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje. 1967 m. baigė Leningrado teatro, kino ir muzikos institutą. 1970–1981 m. režisavo spektaklių Rygos, Krasnojarsko, Leningrado teatruose, nuo 1981 m. kuria Maskvos ir užsienio teatruose. Nuo 1985 m. dėsto Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje, Didžiosios Britanijos, JAV, Norvegijos, Suomijos teatro mokyklose, Aukštosios teatro mokyklos Helsinkyje profesorius.
Režisūrai būdingas dramatizmas, psichologija, hiperrealistinės detalės, dažnai naudojamos grotesko priemonės; nuo buitinio tikroviškumo pereinama prie absurdo ir siurrealistinių efektų.[2]
- Viljamas Šekspyras. Hamletas, 1971 m.
- N. Pavlova. Vagonėlis, 1982 m.
- Vaidiname Nusikaltimą, Dekabristų egzekucija, 1991 m., 1995 m., abu pagal F. Dostojevskį
- Užrašai iš pogrindžio, ir pjesės autorius, 1988 m.
- Antonas Čechovas. Juodasis vienuolis, 1999 m., Dama su šuniuku, 2003 m.
- O. Bogajevas. Juoko kambarys, 2000 m.
- John Freedman. Provoking Theater. Kama Ginkas Directs, Hanover, NH, 2003.
- ↑ http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/20060222/5-1.html Archyvuota kopija 2022-07-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Laura Blynaitė. Kama Ginkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 675 psl.