lt.wikipedia.org

Kemerovas – Vikipedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kemerovas
Кемерово
            
Miesto reginys
Laiko juosta: (UTC+7)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kemerovo sritis Kemerovo sritis
Gyventojų (2021[1]) 557 119
Plotas 294,8 km²
Tankumas (2021[1]) 1 890 žm./km²
Altitudė 140 m
Vikiteka Kemerovas
Kirčiavimas Kèmerovas

Kemerovas – miestas Rusijoje, prie Tomės upės (greta Iskitimo upelio žiočių), 3482 km į rytus nuo Maskvos; srities centras. Prieplauka, geležinkelio stotis, oro uostas.

Svarbus Kuzbaso pramonės centras: išvystyta chemijos, anglies, mašinų, elektros, lengvoji, maisto, baldų, statybų pramonė. Apylinkėse gausu anglies šachtų.[2]

Mieste yra medicinos akademija, valstybinis universitetas, kultūros institutas. Teatrai (dramos, operetės, lėlių), filharmonija, cirkas, muziejai (kraštotyros, dailės), muziejus-draustinis.

Atsirado prie senų rusų gyvenviečių netoli Verchnetomskio ostrogo, kuris įkurtas 1657 m. (dabartinis Верхотомское kaimas). Dabartinio miesto teritorijoje 1859 m. buvo 7 gyvenvietės, tarp jų didžiausia Ščelgovas (Щеглово), minima nuo 1720 m., ir Kemerovas (Кемерово), minima nuo 1863 m.). 1907 m. pastatytos pirmosios anglies kasyklos. 1918 m. Ščeglovo kaimas performuotas į miestą Ščeglovską, į kurį įėjo ir Kemerovo kaimas. 1932 m. Ščeglovskas pervadintas Kemerovu. Srities centru tapo 1943 m.

XX a. 5–6 dešimtmetyje Kemerovo apylinkėse veikė 14 koncentracijos stovyklų, kelios jų – moterų. Kaliniai dirbo akmens anglių kasyklose, statybose, pramonės įmonėse pagalbiniais darbininkais.[3]

  1. Таблица 5. Численность населения России, федеральных округов, субъектов Российской Федерации, городских округов, муниципальных районов, муниципальных округов, городских и сельских поселений, городских населенных пунктов, сельских населенных пунктов с населением 3000 человек и более. Итоги Всероссийской переписи населения 2020 года.
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 205
  3. Aldona JuodvalkytėKemerovo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006