Lapės Ola – Vikipedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

56°12′36.95″ š. pl. 24°41′29.75″ r. ilg. / 56.2102639°š. pl. 24.6915972°r. ilg.

Lapės Ola – karstinė smegduobė, valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas. Smegduobė yra Karajimiškio kaime (Biržų rajonas), Biržų regioniniame parke, šalia kelio  1303  Biržai–Pasvaliečiai–Saločiai ]. Tokiu vardu pavadinta todėl, kad joje esančiuose urvuose gyvena lapės. Pakelėje, už 80 m yra Geologų duobė.

Ši smegduobė iš kitų išsiskiria tuo, kad joje apstu chaotiškai suvirtusių dolomito su gipso tarpsluoksniais luitų. Žvelgiant per properšas matosi, kad duobės apačia yra daug giliau. Lapės Ola visą laiką sausa. Joje ir pavasarį, tirpstant susikaupusiam sniegui, vanduo neužsistovi. Vadinasi, ši įgriuva turi neužakusių kiaurymių, susijusių su požeminėmis ertmėmis.

Geologų spėjimu – šiai įgriuvai apie 70 metų. Lapės Olos gylis apie 10 m, skersmuo – apie 17 m. Duobės rytinis ir šiaurės rytų šlaitai lėkšti, padengti kvartero nuogulų nuobiromis. Kitur šlaituose matosi vertikaliais ir horizontaliais plyšiais į didžiulius luitus ir plokštėmis suskeldėjęs ar su gipsu susisluoksniavęs dolomitas.

Lapės Ola atsirado kvartero metu, kai ištirpus vėlyvojo devono Tatulos svitos Nemunėlio ir Pasvalio sluoksnių gipsui, karstėjant visai šiai uolienų storymei. Požemyje radosi ir plėtėsi erdvi tuštuma (gal ir kelios), kol jų lubos, neatlaikiusios pakibusių devono ir kvartero uolienų svorio, įgriuvo, sąlygodamos Lapės Olos užuomazgą.^[1]

• 

  Uolienų sluoksniai Lapės Oloje

• 

  Dolomito, gipso ir selenito sluoksniai (dveji ryškūs baltos spalvos)

• 

  Uolienų sluoksniai Lapės Oloje

• 

  Gipso, selenito (baltas) ir dolomito susisluoksniavimas