Maarat an Numanas – Vikipedija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Maarat an Numanas arab. معرة النعمان | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Sirija
|
| Muchafaza | Idlibo muchafaza |
| Gyventojų (2003) | 67 807 |
| Altitudė | 530 m |
 Vikiteka |
Maarat an Numanas |
Maarat an Numanas (arab. معرة النعمان = Maʿarrat an-Nuʿmān) – miestas šiaurės vakarų Sirijoje, Idlibo muchafazoje, prie Alepo-Hamos plento. Miestas ir jo apylinkės pasižymi senovine architektūra: mieste yra XII a. pr. Maarat an Numano didžioji mečetė, medresė, citadelės liekanos, taip pat apylinkėse yra atikinių miestų – Baros ir Serdžilos liekanos.
Antikiniais laikais miestas vadintas Mara arba Ara. Vėliau prie senojo miesto vardo pridėtas Numano pavadinimas kilęs nuo gubernatoriaus An Numano ibn Baširo. Maarat an Numanas pagarsėjo dėl 1098 m. pab. įvykusios apgulties. Pirmojo kryžiaus žygio dalyviai užėmę Antiochiją ten nerado pakankamai maisto atsargų, todėl nusprendė žygiuoti į Marą. Kamuojami bado kryžininkai užėmę miestą ne tik suvartojo visas rastas maisto atsargas bet ir užsiėmė kanibalizmu (valgė vietinių gyventojų vaikus, lavonus).
-
Didžioji mečetė
-
Miesto gatvė
-
Muziejus
