Makedonijos diecezija – Vikipedija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Makedonijos diecezija DIOECESIS MACEDONIAE Διοίκησις Μακεδονίας | |||
|---|---|---|---|
| |||
 | |||
| Valstybė | Rytų Romos imperija | ||
| Pretorinė prefektūra | Ilyrijos pretorinė prefektūra | ||
| Administracinis centras | Tesalonikai | ||
| Provincijos | 7 |
Makedonijos diecezija (lot. Dioecesis Macedoniae, gr. Διοίκησις Μακεδονίας = Dioikesis Makedonias) – Senovės Romos (Rytų Romos imperijos) administracinis vienetas (diecezija) dabartinės Graikijos, Albanijos ir Makedonijos teritorijose. Jis apėmė Senovės Graikijos, Senovės Makedonijos, Pajonijos ir pietų Ilyrijos istorinius regionus.
Diecezija buvo įkurta apie 306 m., ir tapo viena iš 15 imperijos diecezijų. Jos pirmtakė buvo trumpai egzistavusi Mezijos diecezija (įkurta 293 m.), kuri vėliau padalinta į tris smulkesnes dalis (kitos buvo Dakijos diecezija ir Achaja). IV a. viduryje įsteigus dar stambesnius teritorinius vienetus – pretorines prefektūras, ji priskirta Ilyrijos prefektūrai. Diecezijos sostinė Tesalonikai nuo 379 m. kartu buvo ir prefektūros administracinis centras.
Diecezijai priklausė 7 provincijos: Pirmoji Makedonija, Antroji Makedonija, Tesalija, Senasis Epyras, Naujasis Epyras, Achaja ir Kreta. Tarp jų Achaja turėjo specifinį prokonsulinės provincijos statusą.
VI–VII a. diecezijos teritorijas apgyvendinus slavams, ir Bizantijai praradus kontrolę didžiojoje jos dalyje, diecezija nunyko.