Ponto diecezija – Vikipedija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Ponto diecezija lot. DIOECESIS PONTICA gr. Διοίκησις Πόντου | |||
|---|---|---|---|
| |||
 | |||
| Valstybė | Rytų Romos imperija | ||
| Pretorinė prefektūra | Rytų pretorinė prefektūra | ||
| Administracinis centras | Amasija | ||
| Provincijos | 12 |
Ponto diecezija (lot. Dioecesis Pontica) – Senovės Romos administracinis vienetas (diecezija) dabartinės šiaurinės Turkijos teritorijoje.
Diecezija buvo įkurta III a. pabaigos – IV a. pradžios reformų metu, ir tapo viena iš 15 imperijos diecezijų. IV a. viduryje įsteigus dar stambesnius teritorinius vienetus – pretorines prefektūras, ji priskirta Rytų prefektūrai.
Diecezijai priklausė 12 provincijų: Bitinija, Honorijas, Paflagonija, Helenopontas, Polemono Pontas, Galatija I, Galatija II, Kapadokija I, Kapadokija II, Armėnija I, Armėnija II ir Didžioji Armėnija. Jai taip pat priklausė armėnų kunigaikštystės Sofenoje, vadinamosios Satrapijos (Satrapiae). 356 m. prie jos prijungtos Armėnija III ir Armėnija IV.
VII a. Bizantijos imperijoje vykdant administracinę reformą, dauguma diecezijos teritorijų įtrauktos į Armeniako, Bukelarijos ir Optimatų temas.