lt.wikipedia.org

Ramiojo vandenyno salų forumas – Vikipedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

PIF
Ramiojo vandenyno salų forumas
Pacific Islands Forum
Įkurta1971 m.
Tipastarptautinė organizacija
BūstinėSuva, Fidžis
Narystė
VadovasBaron Waqa
(generalinis sekretorius)
Tinklalapiswww.forumsec.org

Ramiojo vandenyno salų forumas angl. Pacific Islands Forum, PIF) – Okeanijos tarptautinė organizacija, įkurta 1971 m. Iš pradžių ji vadinosi Pietų Ramiojo vandenyno forumas (angl. South Pacific Forum, SPF), tačiau 1999 m. pakeitė pavadinimą. 2025 m. vienija 18 narių. Tai politinis ir ekonominis šalių susivienijimas, siekiantis geresnio bendradarbiavimo sprendžiant regionui kylančius ekonominius, socialinius, logistinius, aplinkosaugos, saugumo iššūkius.[1]

PIF vadovauja generalinis sekretorius (nuo 2024 m. – naurietis Baron Waqa), organizacijos būstinė įsikūrusi Suvoje (Fidžis).

Bendras visų valstybių narių sausumos plotas yra 8,509,959 km2. 2020 m. duomenimis gyventojų buvo priskaičiuojama 42,837 mln., o BVP siekė 1.684 trilijonų USD. Australija ir Naujoji Zelandija ryškiai išsiskiria iš kitų narių savo plotu, gyventojų skaičiumi ir ekonominiais pajėgumais. Pvz. Australijos gyventojų skaičius yra dvigubas nei visų kitų šalių kartu sudėjus, o jos ekonomika yra net penkis kartus didesnė.

Forumo įkūrimas 1971 m. rugpjūčio 5

Ramiojo vandenyno salų forumas įkurtas siekiant gerinti regioninę kooperaciją. Jo idėją pasiūlė tuometinis Kuko Salų premjeras Albert Henry.[2] 1974 m. rugpjūčio 5-7 dienomis Velingtone susirinko septynių valstybių atstovai. Čia dalyvavo Nauru, Vakarų Samoa, Fidžis, Tonga, Kuko Salos, Australija ir Naujoji Zelandija. Pirmojo forumo metu buvo diskutuojama apie regionui kylančius iššūkius.

Nuo tada valstybių vadovai kasmet renkasi į viršūnių susirinkimą (2024 m. įvyko 55-asis). Po jo kasmet vyksta ir Post Forum Dialogue (PFD), kuriame dalyvauja ekonomikos, užsienio reikalų, prekybos ministrai, moterų lyderės, mažųjų salų valstybių atstovai.[3] Forumo susirinkimo vieta kasmet vyksta kitoje valstybėje.

PIF Sekretariato pastatas Suvoje

Nuo įkūrimo Organizacija patiria plėtrą. 1974 m. prisijungė Papua Naujoji Gvinėja, 1975 m. Niujė, 1977 m. Kiribatis, 1978 m. Saliamono Salos, 1980 m. Vanuatu, 1987 m. Mikronezijos Federacija ir Maršalo Salos, Iš pradžių ji apėmė tik pietines Ramiojo vandenyno valstybes, tačiau priėmus Mikronezijos regiono valstybes, 1999 m. buvo nuspręsta pakeisti pavadinimą į dabartinį. Naujausios šalys narės yra Prancūzijos Polinezija ir Naujoji Kalėdonija, priimtos 2016 m.

2009 m. Fidžio narystė buvo suspenduota, kadangi šioje valstybėje niekaip negalėjo įvykti rinkimai. Tik po to, kai 2014 m. rinkimai galiausiai įvyko, Fidžis vėl sugrįžo į PIF kaip pilnateisis narys.

2021 m. generaliniu sekretoriumi išrinktas Henry Puna, taip pažeidžiant rotacijos principą. Savo kandidatą Gerald Zackios palaikiuosios Mikronezijos regiono valstybės Palau, Mikronezijos Federacija, Kiribatis, Nauru ir Maršalo Salos pagrasino paliksiančios organizaciją.[4] 2022 m. jos pristabdė savo pasitraukimo procedūrą su ta sąlyga, kad ateityje bus laikomasi tvarkingos rotacijos, ir Mikronezijos interesai nebūtų nustumiami į paraštes.[5] Problema buvo išspręsta 2024 m. generaliniu sekretoriumi išrinkus naurietį Baron Waqa.

PIF priklauso 18 Okeanijos regiono narių. Nuo 2024 m. organizacija turi keturias asociajuotasias nares: Tokelau vėliava Tokelau, Voliso ir Futūnos vėliava Volisas ir Futūna, Guamo vėliava Guamas ir Amerikos Samoa vėliava Amerikos Samoa.

Regionai
Melanezija Mikronezija Polinezija
Forumo narių lyginamoji statistika
Narė Plotas
(km2)[6] 		Gyventojų skaičius
(2023) 		BVP (USD), 2022 HDI (2022)[7] Įsisavintas ODA

(GNI %)[8]

Bendras (mln.)[9] Per capita[10]
Amerikos Samoa vėliava Amerikos Samoa1 200 43914 — — — —
Australijos vėliava Australija 7741220 26451124 1675419 67866 0.951 —
Kuko salų vėliava Kuko salos 236 14222 283 17033 — —
Fidžio vėliava Fidžis 18274 924145 4943 5356 0.730 14.9
Prancūzijos Polinezijos vėliava Prancūzijos Polinezija 4167 281118 6080 18985 — —
Guamo vėliava Guamas1 540 172952 — — — —
Kiribačio vėliava Kiribatis 811 132530 223 1704 0.624 18.7
Maršalo Salų vėliava Maršalo salos 181 38827 280 6728 0.639 37.9
Mikronezijos Federacinių Valstijų vėliava Mikronezijos Federacinės Valstijos 702 112630 427 3741 0.628 29.2
Nauru vėliava Nauru 21 11875 151 11679 — 14.4
Naujosios Kaledonijos vėliava Naujoji Kaledonija 18575 289870 10071 33190 — —
Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija 268838 5172836 247234 47412 0.937 —
Niujės vėliava Niujė 260 1817 — — — —
Palau vėliava Palau 459 17727 218 12498 0.767 20.9
Papua Naujosios Gvinėjos vėliava Papua Naujoji Gvinėja 462840 10389635 30633 3117 0.558 4.7
Samoa vėliava Samoa 2831 216663 832 3855 0.707 10.0
Saliamono Salų vėliava Saliamono Salos 28896 800005 1596 2204 0.564 16.5
Tokelau vėliava Tokelau1 12 2397 — — — —
Tongos vėliava Tonga 747 104597 469 4571 0.745 22.8
Tuvalu vėliava Tuvalu 26 9816 60 5219 — 44.4
Vanuatu vėliava Vanuatu 12189 320409 984 3015 0.607 15.0
Voliso ir Futūnos vėliava Volisas ir Futūna1 142 11370 — — — —
Viso 8547034 45520479 1979903 14598.41 0.704 20.783

1 Asocijuotoji narė

PIF generalinis sekretorius (iki 1988 m. Pietų Ramiojo vandenyno biuro ekonominiam bendradarbiavimui direktorius) renkamas 3 metų kadencijai. Siekiama laikytis keturių regionų (Australijos, Melanezijos, Polinezijos ir Mikronezijos) tolygaus atstovavimo[11]

# Vardas Valstybė Pradėjo darbą Baigė darbą
1 Mahe Tupouniua[12] Tongos vėliava Tonga 1972 1980
2 Gabriel Gris[12] Papua Naujosios Gvinėjos vėliava Papua Naujoji Gvinėja 1980 1982 (mirė tarnyboje)
John Sheppard (l.e.p.)[12] Australijos vėliava Australija 1982 1983
3 Mahe Tupouniua[12] Tongos vėliava Tonga Sausis 1983 Sausis 1986
4 Henry Naisali[12] Tuvalu vėliava Tuvalu Sausis 1986 Rugsėjis 1988
Henry Naisali[12] Tuvalu vėliava Tuvalu Rugsėjis 1988 Sausis 1992
5 Ieremia Tabai[12] Kiribačio vėliava Kiribatis Sausis 1992 Sausis 1998
6 Noel Levi[12] Papua Naujosios Gvinėjos vėliava Papua Naujoji Gvinėja Vasaris 1998 Gegužė 2004
7 Greg Urwin[13] Australijos vėliava Australija Gegužė 2004 Gegužė 2008 (atsistatydino)
Feleti Teo (l.e.p.)[14] Tuvalu vėliava Tuvalu Gegužė 2008 Spalis 2008
8 Tuiloma Neroni Slade[15] Samoa vėliava Samoa Spalis 2008 Gruodis 2014
9 Meg Taylor[16] Papua Naujosios Gvinėjos vėliava Papua Naujoji Gvinėja Gruodis 2014 Gruodis 2021
10 Henry Puna[17] Kuko salų vėliava Kuko salos Vasaris 2021 Gegužė 2024[18]
11 Baron Waqa[19][20] Nauru vėliava Nauru Birželis 2024 Iki dabar

PIF veikla koncentruojasi ties šiomis keturiomis sritimis:

  • Vystymo ir ekonominė politika;
  • Prekyba ir investicijos
  • Politiniai ir tarptautinės teisės klausimai
  • Bedrosios paslaugos

Tarp forumo narių pasirašytos kelios svarbios sutartys, kurios reguliuoja organizacijos veiklą:

  • Nauru sutartis pasirašyta 1982 m. tarp 8 valstybių (Kiribatis, Maršalo Salos, Mikronezijos Federacija, Nauru, Palau, Papua Naujoji Gvinėja, Saliamono Salos, Tuvalu) ir užtikrina taisykles dėl žvejybos teisių. Šios sutarties dalyvės valdo daugiau nei ketvirtadalį pasaulio tunų išteklių;
  • Rarotongos sutartis pasirašyta 1985 m. tarp 13 valstybių ir užtikrina, kad jos neturės, nenaudos ir neleis testuoti branduolinio ginklo.[21] Prie šios sutarties nėra prisijungę 3 Mikronezijos valstybės. 1995 m. Vaiganio konvencija uždraudė įveržti į regioną radioaktyvias atliekas;
  • Biketavos deklaracija pasirašyta 31-ojo viršūnių susirinkimo metu 2000 m. visose valstybėse narėse ir turi užtikrinti žmogaus teisių, laisvių, skaidrumo, demokratijos principus. Jeigu kurioje nors narėje kyla problemų, kitos narės pasiruošę ateiti į pagalbą. Ją papildė 2018 m. Boe deklaracija, kuri papildomai užtikrina bendradarbiavimą stichinių nelaimių, tarptautinio nusikalstamumo, kibernetinių grėsmių klausimais;
  • Ramiojo vandenyno susitarimas dėl ekonominių santykių (PACER) pasirašyta 2001 m. tarp mažųjų organizacijos valstybių. Šiuose rėmuose atsirado ir Ramiojo vendenyno salų valstybių prekybos sutartis (angl. Pacific Island Countries Trade Agreement (PICTA);
  • Madžuro deklaracija pasirašyta 44-ojo viršūnių susirinkimo metu 2013 m. visose valstybėse narėse ir siekia bendradarbiauti kovojant su klimato atšilimo padariniais ir siekiant sumažinti jo poveikį.
  1. ↑ Unattributed. "About Us". Pacific Islands Forum web site. Pacific Islands Forum. Retrieved 23 August 2008.
  2. ↑ "Albert Henry wants a new South Pacific forum". Pacific Islands Monthly. Vol. 41, no. 6. 1 June 1970. p. 26. Retrieved 20 October 2021 – via National Library of Australia.
  3. ↑ The Pacific Islands Forum (Former South Pacific Forum)- Pacific Regional Order, pp 58–80, by Dave Peebles- Retrieved 8 January 2017.
  4. ↑ Cave, Damien (5 February 2021). "Pacific Islands' Most Important Megaphone Falls Into Discord". The New York Times. ISSN 0362-4331. Retrieved 8 February 2021.
  5. ↑ "Pacific leaders strike a deal to keep Micronesian nations from splitting with Pacific Islands Forum". ABC. 7 June 2022. Retrieved 10 July 2022.
  6. ↑ „Land area rankings“. The World Factbook (anglų). Central Intelligence Agency. Suarchyvuotas originalas 13 June 2007. Nuoroda tikrinta 9 May 2018.
  7. ↑ Nations, United. Country Insights (Report) (anglų). United Nations.
  8. ↑ „World Bank Open Data“. World Bank Open Data. Nuoroda tikrinta 21 February 2024.
  9. ↑ "United Nations" (2010 Data).
  10. ↑ „UNdata | record view | Per capita GDP at current prices - US dollars“. data.un.org. Nuoroda tikrinta 21 February 2024.
  11. ↑ Vula, Timoci (9 September 2011). „Slade back at the helm“. Fiji Times. Suarchyvuota iš originalo 8 August 2014.{{cite news}}: CS1 priežiūra: bot: original URL status unknown (link)
  12. ↑ 12,0 12,1 12,2 12,3 12,4 12,5 12,6 12,7 Bercovitch, Jacob; Fretter, Judith (2004). Regional Guide to International Conflict and Management from 1945 to 2003. \Washington DC: CQ Press. p. 328. doi:10.4135/9781452240169. ISBN 978-1-56802-825-5.
  13. ↑ „Urwin resigns as head of Pac forum: report - ABC News“. amp.abc.net.au. Nuoroda tikrinta 10 February 2021.
  14. ↑ „New Forum Secretary General promises to restore stability to the agency“. RNZ (New Zealand English). 22 August 2008. Nuoroda tikrinta 10 February 2021.
  15. ↑ Williams, Marc; McDuie-Ra, Duncan (14 December 2017). „Organizing a Regional Response to Climate Change in the Pacific“. Combatting Climate Change in the Pacific. Springer International Publishing. pp. 13–38. doi:10.1007/978-3-319-69647-8_2. ISBN 9783319696478. Nuoroda tikrinta 10 February 2021.
  16. ↑ „Outgoing P.I.F. Secretary-General's fond farewell“. Samoa Observer. 7 February 2021. Nuoroda tikrinta 10 February 2021.
  17. ↑ „Former Cook Islands PM is the new Secretary General of the PIF“. RNZ. 4 February 2021. Nuoroda tikrinta 4 February 2021.
  18. ↑ „A Statement on the transition in leadership at the Pacific Islands Forum Secretariat“. Samoa Observer (anglų). Nuoroda tikrinta 5 June 2024.
  19. ↑ „Pacific Island Forum welcomes new Secretary-General“. ABC Pacific (Australijos anglų). 4 June 2024. Nuoroda tikrinta 5 June 2024.
  20. ↑ „RELEASE: Statement by Forum Chair welcoming new PIF Secretary General, Baron Waqa | Pacific Islands Forum Secretariat“. forumsec.org. Nuoroda tikrinta 5 June 2024.
  21. ↑ "South Pacific Nuclear-Free Zone (SPNFZ) Treaty of Rarotonga | Treaties & Regimes | NTI". www.nti.org. Nuclear Threat Initiative | NTI. Retrieved 5 November 2016.