Rugsėjo 4 – Vikipedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rugsėjo 4 yra 247-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 248-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 118 dienų.

(kol kas neįvestos)

Ida – Rozalija – Rožė – Girstautas – Germantė

• 1390 m. – prasidėjo iki spalio 7 d. trukusi Vilniaus apsiaustis
• 1636 m. – Vilniaus Žemutinėje pilyje buvo pastatyta pirmoji Lietuvoje opera „Elenos pagrobimas“ (it. Il ratto di Helena).
• 1993 m. – prasidėjo popiežiaus Jono Pauliaus II viešnagė Lietuvoje;
• 2006 m. – Lietuviškoje Vikipedijoje sukurta 30 000 straipsnių.

• 1858 m. – Stefanas Šileris, lenkų architektas (m. 1933 m.).
• 1884 m. – Juozas Bakšys, Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas (m. 1925 m.).
• 1888 m. – Steponas Dargis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1965 m.).
• 1893 m. – Domas Vaitkūnas, ūkininkas, kooperatininkas, visuomenės veikėjas, ilgametis Kupiškio valsčiaus viršaitis (m. 1988 m.).
• 1902 m. – Juozas Keliuotis, žurnalistas, rašytojas, vertėjas (m. 1983 m.).
• 1905 m. – Antanas Račiūnas, Lietuvos kompozitorius, muzikos pedagogas (m. 1984 m.).
• 1909 m. – Kazys Gutauskas, Lietuvos dainininkas (tenoras) (m. 1995 m.).
• 1919 m. – Zenona Gylienė-Lelėnaitė, pianistė, muzikos mokytoja, chorvedė.
• 1924 m. – Justinas Lagunavičius, Lietuvos krepšininkas, treneris, pedagogas (m. 1997 m.).
• 1929 m.:
  • Juozas Jurkėnas, Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
  • Juozas Listavičius, ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1943 m. – Algimantas Dagys, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1944 m. – Albinas Vladas Krickas, Lietuvos ir Alytaus politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m.:
  • Jonas Mardosa, Lietuvos etnologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Rimtautas Kavaliauskas, gydytojas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m.:
  • Adolfas Večerskis, Lietuvos aktorius, teatro direktorius, vadybininkas ir režisierius.
  • Kazimieras Muckus, Lietuvos biofizikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, sporto medicinos specialistas.
  • Česlovas Stonys, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m. – Algimantas Salamakinas, Lietuvos ir Kėdainių rajono profsąjungų, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Algirdas Malakauskas, Lietuvos kalbininkas, pedagogas, redaktorius.
• 1961 m. – Zenonas Mikutis, inžinierius, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Zigmantas Kajėnas, ūkininkas, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Vytautas Kubaitis, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1972 m.:
  • Drąsius Kedys, iš Garliavos, Kauno raj. kilęs verslininkas, įtariamas dviem, didelio atgarsio visuomenėje sulaukusiomis, žmogžudystėmis (m. 2010 m.).
  • Raimondas Žutautas, buvęs Lietuvos futbolininkas, Lietuvos rinktinės žaidėjas, 2001–2003 metais buvo rinktinės kapitonas.
• 1980 m. – Kristina Lementauskaitė, Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.

• 1555 m. – Povilas Alšėniškis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas.
• 1839 m. – Mykolas Juozapas Tiškevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, LDK karinis veikėjas (g. 1761 m.).
• 1913 m. – Gasparas Feliksas Cirtautas, Žemaičių vyskupas, (g. 1841 m.).
• 1918 m. – Antanas Radušis, Lietuvos kunigas, draudžiamos spaudos platintojas ir švietėjas, tautosakininkas (g. 1848 m.).
• 1933 m. – Aleksandras Jakaitis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1887 m.).
• 1947 m. – Mykolas Žilionis, Lietuvos karininkas, partizanas (g. 1918 m.).
• 1951 m. – Juozas Lukša-Daumantas, kovotojas už Lietuvos laisvę (g. 1921 m.).
• 1953 m. – Algirdas Florijonas Jurskis, Lietuvos ekonomistas, matematikas, finansininkas, politinis veikėjas ir rezistentas (g. 1915 m.).
• 1954 m. – Mykolė Krinickaitė-Astaškienė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė, dramaturgė (g. 1908 m.).
• 1986 m. – Jonas Šeštokas, Lietuvos mokslininkas, zoologas, biologijos mokslų kandidatas. Buvo Lietuvos hidrobiologų draugijos narys (g. 1910 m.).
• 2006 m. – Henrikas Paulauskas, lietuvių žurnalistas, kraštotyrininkas, buvęs ilgametis LTV diktorius (g. 1932 m.).
• 2016 m. – Gintautas Iešmantas, Lietuvos žurnalistas, rašytojas, politinis kalinys (g. 1930 m.).
• 2023 m. – Jūratė Statkutė de Rosales, lietuvių kilmės Venesuelos žurnalistė, tolimosios baltų praeities tyrinėtoja (g. 1929 m.).^[1]

• 476 – Odoakras nuvertė paskutinį Vakarų Romos imperijos imperatorių Romulą Augustulą.
• 1781 – 44 ispanų misionieriai įkūrė Los Andželą, pavadinę jį El Pueblo de Nuestra Señora La Reina de los Ángeles de Porciúncula.
• 1870 – Nuverstas Prancūzijos imperatorius Napoleonas III ir paskelbta Trečioji Respublika.
• 1888 – George Eastman užregistravo „Kodak“ prekybos ženklą ir gavo fotokameros, naudojančios juostelę, patentą.

• 1768 m. – François-René de Chateaubriand, prancūzų diplomatas, rašytojas, poetas^[2] (m. 1848 m.).
• 1852 m. – Janko Kersnikas, slovėnų rašytojas ir politikas (m. 1897 m.).
• 1877 m. – Karlis Ulmanis, tarpukario Latvijos politikas, ministras pirmininkas, 4-asis Latvijos prezidentas (m. 1942 m.).
• 1906 m. – Maksas Delbriukas, vokiečių kilmės JAV fizikas, genetikas, virusologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1981 m.).
• 1913 m. – Stanford Moore, JAV biochemikas, 1972 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3] (m. 1982 m.).
• 1917 m. – Henry Ford II, Ford Motor Company prezidentas 1945–1960 m., valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius 1960–1979 m.^[4] (m. 1987 m.).
• 1934 m. – Clive William John Granger, 2003 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[5] (m. 2009 m.).
• 1937 m. – Mikis Mikiveris, estų aktorius, režisierius, pedagogas (m. 2006 m.).
• 1942 m. – Jerry Jarrett, JAV profesionaliųjų imtynių federacijos Total Nonstop Action Wrestling (TNA) įkūrėjas, buvęs imtynininkas (m. 2023 m.).
• 1953 m. – Fatih Terim, dažniausiai vadinamas Imperatoriumi (İmparator) – vienas sėkmingiausių visų laikų Turkijos futbolininkų ir futbolo trenerių.
• 1974 m. – Carmit Bachar, amerikiečių šokėja, dainininkė, bei aktorė. Ji buvo sėkmingos Pop/R&B grupės Pussycat Dolls narė. Bachar paliko grupę 2008 m. vasario mėnėsį.
• 1981 m. – Beyoncé Giselle Knowles, Ritmenbliuzo muzikos atlikėja, aktorė, modelis, šokėja, choreografė, video režisierė, dainų tekstų autorė ir prodiuserė, išgarsėjusi hitais „Crazy in Love“, „Baby Boy“, „Deja Vu“, „Irreplaceable“, „Beautiful Liar“, „If I Were a Boy“, „Single Ladies (Put a Ring On It)„, „Halo“ ir kt.
• 1984 m. – Camila Bordonaba Roldan, Argentinos aktorė, dainininkė.
• 1987 m. – Guntis Meija, latvių ledo ritulininkas, puolėjas.

• 1037 m. – Bermudas III, Leono karalius, valdė nuo 1028 m. rugpjūčio 7 d. iki mirties (g. 1010 m.).
• 1160 m. – Šventoji Rozalija, kilusi iš Sicilijos^[6].
• 1821 m. – José Miguel Carrera Verdugo, Čilės generolas, vienas iš nepriklausomybės didvyrių (g. 1785 m.).
• 1855 m. – Sergejus Semionovičius Uvarovas, grafas, Rusijos valstybės veikėjas ir mokslininkas bei ilgametis Rusijos Mokslų Akademijos prezidentas (g. 1786 m.).
• 1907 m. – Edvardas Hagerupas Grygas, norvegų kompozitorius romantikas ir pianistas. Žymiausi kūriniai – koncertas fortepijonui a – moll ir muzika dramai „Peras Giuntas“ (g. 1843 m.).
• 1908 m. – Rudolfas Blaumanis, latvių rašytojas, dramaturgas.^[7] (g. 1863 m.).
• 1965 m. – Albertas Šveiceris, vokiečių gydytojas, humanistas, 1952 m. Nobelio taikos premijos laureatas^[8] (g. 1875 m.).
• 1984 m. – Henrikas Lovmianskis, lenkų istorikas, tyrinėjęs LDK viduramžių istoriją. Dirbo VU (g. 1898 m.).
• 1987 m. – Bill Bowes, britų krikerio žaidėjas^[9] (g. 1908 m.).
• 2002 m. – Vlado Perlemuter, iš Lietuvos žydų kilęs prancūzų pianistas ir pedagogas (g. 1904 m.).
• 2006 m. – Styvas Irvinas, garsus Australijos gamtininkas, laukinės gamtos žinovas, aktorius (g. 1962 m.).