lt.wikipedia.org

Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos – Vikipedija

  • ️Sun Dec 29 2019

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

(Nukreipta iš puslapio SKAT)

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos Savanorių Pajėgos (KASP)

KASP tarnybos ženklas
Veikimo laikas 1991 – dabar
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Pavaldus Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos
Rūšis Aktyvusis rezervas
Paskirtis Rengti karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai
Dydis ~5600 karių savanorių[1]
~500 profesinės karo tarnybos karių
Yra dalis Lietuvos ginkluotosios pajėgos
Būstinė Viršuliškių g. 36, Vilnius
Šūkis Buvome, esame, būsime!
Sukaktuvės 1991 m. sausio 17 d.
Vadovybė
KASP vadas plk. Darius Vaicikauskas
Štabo viršininkas plk. ltn. Nerijus Kačkauskas
Vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. Arūnas Aliukonis
Simbolika
KASP kovinė vėliava
Trumpinys
Beretė

Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP), anksčiau Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT) – Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų dalis, kurias sudaro kariai savanoriai, taip pat į pajėgas skiriami profesinės karo tarnybos kariai. KASP padaliniai dislokuoti daugumoje Lietuvos savivaldybių, juose tarnauja apie 5600 karių savanorių ir apie 500 profesinės karo tarnybos karių.

Pajėgos oficialiai įkurtos 1991 metų sausio 17 dieną. Nuo 2003 metų įeina į sausumos pajėgų sudėtį. Pirmąsyk sąvoka „savanoris“ pradėta vartoti apibūdinant karius, kurie 1918 m. savanoriškai įstojo į Lietuvos kariuomenę. Po Lietuvos nepriklausomybės kovų buvo sukurta teritorinių dragūnų tarnyba, kuri veikė vadovaudamasi panašiais kario tarnybos organizavimo principais, kaip dabar KASP.

KASP rengia karius, gebančius veikti nepriklausomai mažose grupėse (pėstininkų skyriuose) ir sąveikoje su kitais Lietuvos kariuomenės vienetais. Kuopos treniruojasi gintis pagal teritorinį principą, tokiu būdu didindamos taktinį savo teritorijos pažinimą bei galimybes išnaudoti teritorijos pranašumus karo atveju.

KASP bendradarbiauja su analogiškomis Latvijos, Lenkijos, Estijos, Švedijos, Danijos, JAV struktūromis, kariai vyksta į užsienio šalis mokytis, stažuotis, tobulinti karinius įgūdžius, dalyvauja bendrose karinėse pratybose, o kitų valstybių kariai savanoriai atvažiuoja treniruotis į Lietuvą. Taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos bendruomenėmis ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis.

Tikslas – parengti savanorių pajėgų karinius vienetus Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai.[1] Archyvuota kopija 2019-12-29 iš Wayback Machine projekto.

Uždaviniai:

  1. Rengti karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, bei priimančiosios šalies paramos teikimui;
  2. Palaikyti kovinę parengti Savanorių pajėgose;
  3. Rengtis tarptautinėms operacijoms ir dalyvauti jose;
  4. Įstatymų numatytais atvejais ir sąlygomis teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms;
  5. Dalyvauti vykdant kandidatų į tarnybą aktyviajame rezerve paiešką ir pritraukimą.
KASP karys savanoris L.T.

Savanorių pajėgas sudaro štabas ir 6 rinktinės, apimančios visą šalies teritoriją. Rinktinę paprastai sudaro štabas, štabo aprūpinimo kuopa su žvalgų, ryšių ir transporto būriais, ir 8 – 10 pėstininkų kuopų. 1999 m. rinktinėms suteikti istoriniai partizanų apygardų vardai.[2] Archyvuota kopija 2016-11-05 iš Wayback Machine projekto.

Kariais savanoriais gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus, atitinkantis fizinį pasirengimą, sveikatos būklės ir moralinių savybių reikalavimus.

Kario savanorio tarnyba prasideda kariui pasirašius sutartį, po kurios jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės Bazinį kario savanorio įgūdžių kursą (BKSĮK). Baigęs šį kursą ir prisiekęs Lietuvos Respublikai karys savanoris paskiriamas į kuopą ir su savo vienetu yra rengiamas individualioms, specialisto bei kolektyvinėms užduotims.

Karys savanoris pratybose per metus dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Tarnyba yra nenuolatinė, suderinama su kario savanorio civiliniu darbu, mokslais ar studijomis.

Kariams savanoriams finansiškai kompensuojamas tarnybos laikas (t. y. už dienas, praleistas mokymuose, mokamas atlyginimas, prilygstantis atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kario atlyginimui), apmokamos išlaidos susijusios su tarnybos atlikimu, suteikiamos socialinės garantijos.

Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai gali būti pašaukti į tarnybą iki 7 parų. Karių savanorių pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius nuo darbo jų pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos vykdyti užduočių.

Kariui savanoriui pajėgose ištarnavusiam 3 metus yra užskaitoma nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba (NPPKT).

  • G36 KA

    G36 KA

  • FN SCAR

    FN SCAR

  • FN MAG

    FN MAG

  • Carl Gustaf

    Carl Gustaf

  • AT4

    AT4

  • Heckler Koch SFP9

    Heckler Koch SFP9

  • G36 KA – individualus šaulio ginklas;
  • Trečioji savanorių karta, Vytautas Voveris, Vilnius : Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2006
  • Savanorių žygiai: nepriklausomybės karų atsiminimai / sudaryt. P. Ruseckas, Vilnius : Muzika, 1991
  • Teritorinė gynyba: konferencijos medžiaga / Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija : 2001

Ž • A • R

  Lietuvos kariuomenė
Sausumos pajėgos
Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“
Pėst. brig. „Žemaitija“
Krašto apsaugos savanorių pajėgos rinktinės
Karinės oro pajėgos
Karinės jūrų pajėgos
Tarnybos
Centrai
Spec. operacijų pajėgos
Tarnybos
Kiti pajėgumai
Logistikos valdyba
Tarnybos
Centrai
Mokymo ir doktrinų valdyba
Karininkų ramovės
Gynybos štabas