Salantų regioninis parkas – Vikipedija
- ️Sun Oct 20 2024
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Salantų RP)
Salantų regioninis parkas | |
---|---|
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis) | |
Apeiginis akmuo Šauklių riedulyne | |
Vieta: | Kretingos rajonas, Plungės rajonas, Skuodo rajonas, ![]() |
Koordinatės: | 56°06′0″ š. pl. 21°38′0″ r. ilg. / 56.10000°š. pl. 21.63333°r. ilg. |
Plotas: | 136,3 km² |
Įkurtas: | 1992 m. |
Valdymas: | Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
![](https://upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/thumb/e/e3/Salantu_regioninis_parkas.png/100px-Salantu_regioninis_parkas.png)
Salantų regioninis parkas – regioninis parkas šiaurės vakarų Lietuvoje. Plotas 13630 ha, miškai užima 22 proc. teritorijos. Direkcija Salantuose. Įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti Erlos-Salanto-Minijos senslėnio ir jo apylinkių gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.[1]
Nuostabūs Minijos ir jos intakų Salanto, Mišupės, Dubeikio bei kitų upelių slėniai, išraižyti gaivinančių šaltinių, slėpiningų raguvų bei stačiašlaičių atodangų, nuo kurių atsiveria nepakartojami reginiai. Didžiausi Lietuvoje Šauklių, Kulalių, Igarių riedulynai (kulalinės), kur nepaliesti guli paskutinio apledėjimo (prieš 10–12 tūkst. metų) palikti rieduliai, įspūdingas penktas pagal dydį Lietuvos akmuo – Šilalės kūlis. Pasigrožėti riedulių įvairove, susipažinti su riedulynams būdinga augalija, grybija bei gyvūnija galima keliaujant pažintiniu gamtos taku Šauklių riedulyne – draustinyje.
Parke auga 4,8 metrų apimties Salantų kaštonas. Parke nereti juodieji apolonai, spalvingi machaonai randami natūraliose pievose. Didelis Šauklių riedulynas (162 ha), kurio savitas vaizdas palieka neišdildomą įspūdį. Yra puiki apžvalgos vieta yra prie Skaudalių alkakalnio Kalnalio apylinkėse. Salantuose gamtininkas M. Ivanauskas savo privačiame sklype laiko egzotinius paukščius ir žvėris.
![](https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/d7/Orvid%C5%B3_sodyba4.jpg/220px-Orvid%C5%B3_sodyba4.jpg)
Praeitį mena net 10 piliakalnių, iš kurių garsiausi – Imbarės ir Kartenos. Salanto slėnyje stūkso legendinis Gaidžio kalnas, Erlos senslėnyje – Alkos kalnas, o Eiškūno ir Šakalės upelių slėnių terasose – Šauklių ir Šilalės senovės kulto vietos. Kartenos, Mosėdžio, Kalnalio bažnyčios – architektūros paminklai. Plačiai žinomas vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose. Lankytojus traukia gydytojo V. Into dėka akmenų karalyste tapęs Mosėdis su akmenų muziejumi bei įspūdinga akmentašių Orvidų sukurta vizija Gargždelės kaime. Kraštotyros muziejai yra Mosėdžio, Kartenos ir Salantų mokyklose.
Kalnų upę primenanti srauni, slenkstėta Minija vilioja vandens turistus. Žvejai mėgsta pažvejoti Minijoje, Salante ir Mosėdžio tvenkinyje. Pailsėti galima prie Mosėdžio, Juodupėnų, Salantų tvenkinių. Parkui priklauso 25 km Minijos atkarpa nuo tilto ties Aleksandravu iki Kartenos. Plaukiant draudžiama išlipti gamtiniame rezervate ties Dyburių kaimu. Parke yra 4 stovyklavietės.
Švenčiamos Užgavėnės, Atvelykis, Joninės, vyksta country muzikos festivaliai, Tarptautinis folkloro festivalis, tradicinis Kartenos piliakalnio festivalis „Kuršių genties vartus pravėrus“.
- ↑ „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.
- Parko svetainė Archyvuota kopija 2015-02-21 iš Wayback Machine projekto.
Lietuvos saugomos teritorijos | |
---|---|
Valstybiniai rezervatai | Čepkelių - Kamanų - Kernavės - Viešvilės - Vilniaus pilių |
Nacionaliniai parkai | |
Regioniniai parkai | Anykščių - Asvejos - Aukštadvario - Biržų - Dieveniškių istorinis - Dubysos - Gražutės - Kauno marių - Krekenavos - Kurtuvėnų - Labanoro - Metelių - Nemuno deltos - Nemuno kilpų - Neries - Pagramančio - Pajūrio - Panemunių - Pavilnių - Rambyno - Salantų - Sartų - Sirvėtos - Tytuvėnų - Varnių - Veisiejų - Ventos - Verkių - Vištyčio - Žagarės |
Biosferos rezervatai |
Plungės rajono savivaldybės saugomos teritorijos | |
---|---|
Nacionaliniai parkai | |
Regioniniai parkai | |
Valstybiniai draustiniai | |
Savivaldybės draustiniai | |
Gamtos paminklai | Akmuo „Dievo stalas“ • Auksalės pusiasalis • Kreiviškių pusiasalis • Mingėlos ąžuolas • Perkūno ąžuolas • Pilelio šaltinis • Platelių ežero salos: Briedsalė, Veršio, Pilies • Platelių liepa • Platelių vinkšna • Plokščių šaltinis • Raganos uosis • Stirbaičių ąžuolas |
Valstybiniai gamtos paveldo objektai | Akmuo „Galąstuvas“ • Ąžuolai Dvyniai • Beržoro ežero sala • Birškaus bukas • Dyburių atodanga • Eglė Boba • Gaidsalė • Ilgio ežero salos • Knygnešių šaltinis • Koiskalnio šaltinis • Laikrodinės ąžuolas • Mykolo Oginskio liepa • Pliksalė • Plokščių miško eglė• Plungės dvaro parko aukštasis ąžuolas • Prarajos duobė • Šončelio sala • Ubagsalė • Ubagų kalno akmuo |
Skuodo rajono savivaldybės saugomos teritorijos | |
---|---|
Nacionaliniai parkai | |
Regioniniai parkai | |
Valstybiniai draustiniai | |
Savivaldybės draustiniai | |
Biosferos poligonai | |
Gamtos paminklai | |
Valstybiniai gamtos paveldo objektai | |
Savivaldybės gamtos paveldo objektai | • Gandlaukės ąžuolų alėja • Gedrimų šaltinis • Gurecko liepa • Kapų pušis• Klauseikių kadagys • Kuokščio ąžuolas • Margininkų ąžuolas • Mediškių ąžuolas • Mockaičių akmuo Pikčiaus kūlis • Mosėdžio klevas • Nevočių ąžuolas • Paluobės daugiakamienė liepa • Paparčių akmuo Balnas • Paparčių ąžuolas • Puokės liepa • Ramanausko ąžuolas • Strulių liepa • Šauklių liepa • Šleiniaus liepa• Šniukščių ąžuolas • Vizgaudžių akmuo Karstas • Žukausko ąžuolas |