Skardis – Vikipedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Skardis – status arba visiškai vertikalus aukštas griovos, upės, ežero ar jūros krantas, terasos pakopa.

Tai erozinė reljefo forma, susidariusi dėl erozijos, abrazijos, dūlėjimo ir kitų geologinių procesų. Skardžiai dažni jūrų, vandenynų, upių pakrantėse, kalnuotose vietovėse, kuestose. Skardžius sudaro daugiausia nuosėdinės uolienos (smiltainis, klintis, kreida, dolomitas), dažnai – magminės (granitas, bazaltas).

Uoliniai jūros ar ežero kranto skardžiai vadinami klifais.
Status griūvantis skardis dar vadinamas yžiumi.