Tarakono Ispanija – Vikipedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tarakono Ispanija lot. HISPANIA TARRACONENSIS
← 13 – 459 →
Valstybė	Romos imperija
Administracinis centras	Tarakonas

Tarakono Ispanija (lot. Hispania Tarraconensis) buvo viena iš trijų romėnų provincijų Iberijos pusiasalyje. Provincija apėmė didžiąją dalį Iberijos pusiasalio Viduržemio jūros pakrantės bei centrinį plokščiakalnį. Pietinė Ispanija, dabartinis Andalūzijos regionas, priklausė Betikos Ispanijai. Palei Atlanto vandenyną buvo Lusitanijos provincija, kuri didžiąja dalimi atitinka šiuolaikinę Portugaliją ir Estremadūrą.

VIII-VI a. pr.m.e. Viduržemio jūros pakrantę kolonizavo finikiečiai ir kartaginiečiai. Vėliau pakrantėje savo kolonijas steigė ir graikai. Romėnai pasirodė II a. pr. m. e.

Romos imperijos provincija vadinosi Tarraconensis, ji po Augusto reorganizacijos 27 m. pr. m. e. pakeitė vėlyvosios respublikos laikais egzistavusią konsulo valdomą Artimosios Ispanijos provinciją.

Provincijos sostine buvo Tarakonas (šiuolaikinė Taragona Katalonijoje). Po Kantabrų karų (29-19 m. pr. m. e.) visas Iberijos pusiasalis pateko romėnų valdžion. Šiaurinėje Iberijos pusiasalio pakrantėje (Kantabrijoje) gyvenę kantabrai buvo nugalėti vėliausiai. Imperijos provincijos gubernatoriumi nuo 61 m. e. m. buvo trumpai kaip imperatorius valdęs Servijus Sulpicijus Galba. Tarakono Ispanijos prokuratoriumi 73 m. e. m. buvo Plinijus Vyresnysis. Valdant Diokletianui 293 m. Tarakono Ispanija buvo padalinta į tris mažesnes provincijas: Galesiją, Kartaginos Ispaniją ir Tarakono Ispaniją. Tarakono Ispanijos provincija išsilaikė iki V a. barbarų invazijų, prasidėjusių 408 m., kai į Iberijos pusiasalį įsiveržė vandalai, svebai ir alanai. Barbarų invazijos paskatino baskų ir kantabrų sukilimus. Provincija galutinai žlugo Iberijos pusiasalyje susikūrus Vestgotų karalystei.

Tarakono Ispanijos eksportą sudarė mediena, auksas, geležis, švinas, alavas, cinoberis, marmuras, keramika, vynas ir alyvuogių aliejus.

Svarbiausi miestai:

• Tarakonas
• Caesaraugusta
• Carthago Nova
• Barcino (Barselona)
• Bracara Augusta
• Brigantium
• Clunia
• Emporiae
• Pompaelo (Pamplona)
• Segovia (Segovija)
• Valentia
• Portus Cale
• Lucus Augusti

Ž • A • R Romos provincijos (iki IV a.)
Italija	Latijus ir Kampanija (I) · Apulija ir Kalabrija (II) · Lukanija ir Brutijus (III) Samnijus (IV) · Picenas (V) · Umbrija (VI) · Etrūrija (VII) · Emilija (VIII) · Ligūrija (IX) · Venetija ir Histrija (X) · Transpadanija (XI)
Salose, Ispanijoje ir Britanijoje	Artimoji Ispanija / 197-13 BC (Tarakono Ispanija / 13 BC) · Tolimoji Ispanija / 197-13 BC (Betikos Ispanija / 13 BC) · Lusitanijos Ispanija / 13 BC · Britanija / 43-197 m. (Aukštutinė / 197 m. · Žemutinė / 197 m.) · Sicilija / 241 BC · Korsika ir Sardinija / 237 BC
Galijoje ir Germanijoje	Cizalpinė Galija / 203-24 BC · Narbono Galija / 120 BC · Plaukuotoji Galija / 51-22 BC (Akvitanijos / 22 BC · Belgijos / 22 BC · Lugduno / 22 BC) · Didžioji Germanija / 12 BC-9 m. (Aukštutinė / 84 m. · Žemutinė / 84 m.)
Alpėse	Kotijaus Alpės / 63 m. · Norikas / 40 m. · Pajūrio Alpės / 14 m. · Peninų Alpės / 47 m. · Retija / 15 BC
Balkanuose	Achaja / 27 BC · Dakija / 107 m. · Epyras / 67 m. · Ilyrikas / 167 BC-20 m. (Dalmatija / 20 m.) · Kipras / 64 BC · Makedonija / 146 BC · Mezija / 29 BC-85 m. (Aukštutinė / 85 m. · Žemutinė / 85 m.) · Panonija / 20-107 m. (Aukštutinė / 107 m. · Žemutinė / 107 m.) · Trakija / 46 m.
Afrikoje	Afrika / 146 BC · Cezario Mauretanija / 40 m. · Egiptas / 30 BC · Kreta ir Kirenaika / 74 BC · Numidija / 193 m. · Tingito Mauretanija / 40 m.
Azijoje	Arabija / 105 m. · Armėnija / 115-118 m. · Asirija / 115-118 m. · Azija / 129 BC · Bitinija ir Pontas / 74 BC · Galatija / 25 BC · Judėja / 6-135 m. (Sirija Palestina / 135 m.) · Kapadokija / 18 m. · Kilikija / 72 m. · Komagena / 72 m. · Korduena / 66 BC · Likija ir Pamfilija / 43 m. · Mesopotamija / 115-118 m., 193 m. · Osroena / 214 m. · Sirija / 64 BC-198 m. (Coele Sirija / 198 m. · Finikija / 198 m.) · Sofena / 66 BC