Tarandė – Vikipedija
- ️Wed Oct 13 2021
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Tarandė | |
|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto XXI a. | |
 Raudonbalės gatvė Tarandėje | |
|
Tarandė |
|
| 54°45′04″š. pl. 25°12′00″r. ilg. / 54.751°š. pl. 25.200°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
|
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
|
| Seniūnija | Pašilaičių seniūnija |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Taranda |
Tarandė – Vilniaus miesto dalis, esanti miesto šiaurės vakariniame pakraštyje, į pietus nuo Avižienių, prie automagistralės A2 Vilnius–Panevėžys .[2] Tarandė pietryčiuose ribojasi su Pavilionimis, pietuose – su Gineitiškėmis, pietvakariuose – su Antežeriais, vakaruose – su Gilužiais, šiaurėje – su Avižieniais, iš rytų riboja greitkelis (anapus – Bukiškis ir Bajorai). Per Tarandę teka Tarandės upelis, rytuose telkšo Gilužio ežeras. Prie miesto neprijungta dalis yra Tarandės kaimas. Yra šeimos klinika, veterinarijos klinika, parduotuvė, žuvų rūkykla. Būdingos nausėdijos.
Tarandę aptarnauja 52 maršruto autobusas (Tarandės, T. Žebrausko, Laidagalių, Pagrandos, Kelmiškių, Raudonbalės st.).
XIX a. pab. minimas Tarandės kaimas Riešės valsčiuje, priklausė Bukiškio apylinkei, buvo Radvilavičių Bukiškio dvaro valda.[3] XX a. pab. didžioji dalis kaimo prijungta prie Vilniaus miesto.
Tarandė yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia pratekančios Tarandės upės. Pats upėvardis yra neaiškios kilmės, galbūt sietinas su ugrofinų kalbomis.[4]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.75 ir 25.20“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
- ↑ Taranda. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 158 psl. (lenk.)
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 340
