Teisės šaka – Vikipedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Teisės šaka – visuma (sistema) teisės normų, kurias reguliuoja kokybiškai vieningus, visuomenėje susidarančius, tam tikrose žmogaus gyvenimo srityse, santykius.

Teisės šakos atsiradimui reikalinga:

• Tam tikros rūšies visuomeniniai (vėliau - teisiniai) santykiai, sudarantys vientisą kompleksą, kokybės atžvilgiu;
• Santykiai kokybiškai turi skirtis nuo kitų šakų reguliuojamų santykių;
• Turi kilti santykių reguliavimo poreikis.

Teisės šakos pavyzdys galėtų būti teisės normos, reguliuojančios santykius dėl žemės (žemės teisės normos).

Teisės šakos skirstomos:

• Materialinė teisė ir jos teisės šakos, kurios tiesiogiai reguliuoja visuomeninius santykius;
• Proceso teisė ir jos teisės šakos, kurios reguliuoja materialinių normų įgyvendinimo tvarką, procesą.
• Konstitucinė teisė - nusako valdžios organizavimo ir veikimo principus, teisinę piliečių padėtį, valstybės, visuomenės ir piliečių santykius.