Telšių apskrities istorija – Vikipedija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Telšių reparticija)
| Telšių apskritis | |||
|---|---|---|---|
| |||
 | |||
| Administracinis centras | Telšiai | ||
| Valsčiai | 11 (1919), 9 (1923) | ||
| 1764-1775, 1791-1795 |  Žemaičių seniūnija
| ||
| 1795-1842 |  Vilniaus gubernija
| ||
| 1842-1915 |  Kauno gubernija
| ||
| 1915-1917 | .svg) Lietuvos sritis
| ||
| 1918-1941 |  Lietuva
| ||
| 1941-1945 | .svg) Šiaulių krašto apygarda
| ||
| 1945-1950 | .svg) Lietuvos TSR
| ||
| Gyventojų | 183 351 (1897), 44 005 (1917), 97 399 (1940) | ||
| Plotas | 5 306 km² (1897), 1 550 km² (1917), 2 621 km²(1939) |
Telšių apskritis (skirtingais laikais dar žinoma kaip Telšių žemė, Telšių reparticija, Telšių ujezdas) – 1764–1950 m. (su pertrauka 1775–1791 m.) egzistavęs administracinis vienetas dab. vakarų Lietuvoje, su centru Telšiuose, kurio priklausomybė ir teritorija daug kartų keitėsi. Apskritis atkurta 1994 m. kaip Telšių apskritis.
Pirmą kartą Telšių apskritis (kaip Telšių reparticija) sudaryta 1764 m., padalinus Žemaitijos seniūniją į dvi dalis. 1775 m. panaikinta, jos vietoje sudaryta Šiaulių reparticija. Atkurta 1791 m., kuomet Abiejų Tautų Respublikos konstitucija paskelbė, kad Žemaičių seniūnija padalinama į tris reparticijas – Raseinių, Šiaulių ir Telšių. Iki 1795 m. priklausė LDK Žemaitijos seniūnijai.[1]
1791 m. įkurtam administraciniam vienetui priskirta 11 senųjų (mažųjų) Žemaitijos pavietų (valsčių): Telšių pavietas, Viešvėnų pavietas, Patumšių pavietas, Platelių pavietas, Gandingos pavietas, Medingėnų pavietas, Žarėnų pavietas, Tverų pavietas, Šauduvos pavietas, Palangos pavietas.
Telšiai tapo šios teritorijos, dar vadintos žeme, administraciniu centru. Buvo įkurtos raštinės, jungtinis žemės teismas, kuris apjungė žemės, pilies ir pakamario teismų funkcijas. Įkurtas savivaldos organas – Civilinė karinė pavieto komisija, kuri turėjo rūpintis žemės ūkiu, amatais, prekyba, mokyklomis, socialine globa, vykdyti centrinių valdžios institucijų nurodymus, tvarkyti šaukimus į armiją, karinių dalinių, dislokuotų paviete, aprūpinimą, rinko žemės ribų komisarus.
1795 m. žlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei Telšių apskritis tapo carinės Rusijos administracinio aparato grandimi. Lenkiškas apskrities pavadinimas powiat buvo pakeistas rusišku ujezd. Pagal Rusijos įvestą administracinį-teritorinį suskirstymą Telšių apskritis 1795–1797 m. ir 1801–1843 m. priklausė Vilniaus gubernijai (1797–1801 m. Lietuvos gubernijai), o nuo 1843 m. naujai sudarytai Kauno gubernijai. Šis administracinis suskirstymas nepakito iki 1915 m., tik 1819 m. nuo Vilniaus gubernijos Telšių apskrities buvo atskirta ir Kuršo gubernijai atiduota Palanga su apylinkėmis.
1915 m. Lietuvą užėmė Vokietijos kariuomenė. Vokiečių okupacinė valdžia įvedė savo administracinį Lietuvos suskirstymą. Lietuvos teritorija buvo padalinta į 44 apskritis. Telšių apskritis 1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. Apskrities teritorija sumažėjo, kadangi buvusioje Telšių apskrities teritorijoje buvo įsteigtos savarankiškos Kretingos ir Sedos apskritys.
1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, gruodžio 17 d. Vidaus reikalų ministras išleido aplinkraštį, kuriuo buvo atkurtos apskričių viršininkų institucijos. 1919 m. liepos 1 d. įstatymu nustatytos 20 tuometinių apskričių ribos. Telšių apskrities Tryškių valsčius prijungtas prie Šiaulių apskrities. 1940 m. Lietuvą okupavus sovietinei kariuomenei įvykdyta ir administracinė reforma, bet apskritys išliko.
1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą. 1947 m. Plungė ir 3 valčiai perduoti naujai Plungės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Telšių rajoną (32 apylinkės), dalis teritorijos perduota Rietavo rajonui (3 apylinkės), Užvenčio rajonui (8 apylinkės) ir Varnių rajonui (15 apylinkių).
Telšių apskritis atkurta 1994 m. liepos 19 d.
Apskrities valsčiai 1919–1950 metais:
| Valsčius | Laikotarpis | Centras |
| Alsėdžių valsčius | 1919–1947 | Alsėdžiai |
| Gadūnavo valsčius | 1919 | Gadūnavas |
| Gargždų valsčius | 1920 | Gargždai |
| Janapolės valsčius | 1947–1950 | Janapolė |
| Luokės valsčius | 1919–1950 | Luokė |
| Nevarėnų valsčius | 1920–1950 | Nevarėnai |
| Plungės valsčius | 1919–1947 | Plungė |
| Rietavo valsčius | 1919–1947 | Rietavas |
| Telšių valsčius | 1919–1950 | Telšiai |
| Tryškių valsčius | 1919 | Tryškiai |
| Tverų valsčius | 1919–1948 | Tverai |
| Ubiškės valsčius | 1947–1950 | Ubiškė |
| Varnių valsčius | 1919–1950 | Varniai |
| Žarėnų valsčius | 1919–1950 | Žarėnai |
| Žemaičių Kalvarijos valsčius | 1920–1924 | Žemaičių Kalvarija |
- ↑ Telšių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 729–739 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
 Lenkijos kongreso karalystės gubernijos ir apskritys dabartinės Lietuvos teritorijoje | ||
|---|---|---|
| Augustavo gubernija (1837–1867) |  | |
| Suvalkų gubernija (1867–1915) |
| Tarpukario Lietuvos apskritys | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Lietuvos respublika 1919–1939 m. |
|  | |||||
| Klaipėdos kraštas 1923–1939 m. |
| ||||||
| Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas 1920–1939 m. | Ašmenos · Breslaujos · Švenčionių · Trakų · Vilniaus · Vilniaus-Trakų |
.svg) Lietuvos apskritys 1939–1945 m.: Ostlandas (Lietuvos generalinė sritis 1941–1944 m.) ir gretimi kraštai | ||
|---|---|---|
| Vilniaus kraštas (1939–1941 m.) | Švenčionėlių apskritis · Švenčionių apskritis (nuo 1940) · Valkininkų apskritis (iki 1940) · Vilniaus apskritis |  |
| Kauno miesto apygarda | ||
| Kauno krašto apygarda | ||
| Panevėžio krašto apygarda | ||
| Šiaulių krašto apygarda | ||
| Vilniaus miesto apygarda | ||
| Vilniaus krašto apygarda |
.svg)