Bulvinė saulėgrąža – Vikipedija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Topinambas)
| Helianthus tuberosus |
|---|
 Bulvinė saulėgrąža (Helianthus tuberosus) |
| Mokslinė klasifikacija |
Bulvinė saulėgrąža arba topinambas (Helianthus tuberosus) – astrinių šeimos augalas (2n = 102). Tai daugiametė 1,5 metrų aukščio žolė. Augalas truputį panašus į saulėgrąžą (ta pati gentis). Stiebas apaugęs plaukeliais, žiedynai geltoni, panašūs į saulėgrąžų graižus (dėl to topinambai dar vadinami bulvinėmis saulėgrąžomis), tik žymiai mažesni. Topinambai kilę iš Šiaurės Amerikos. Dar vadinama Jeruzalės artišoku, nors neturi nieko bendro nei su Jeruzale, nei su artišokais. Manoma kad, italų naujakuriai JAV augalą vadino „girasole“ (it. saulėgrąža) dėl jo giminystės su sodo saulėgrąža (abi priklauso Helianthus genčiai). Laikui bėgant anglakalbiai šį pavadinimą iškraipė į „Jerusalem“. [1][2]
Stiebas 1,5-2 m aukščio, viršuje šakotas. Stiebiniai auginiai lengvai įsišaknija. Žiedynai – graižai, kaip saulėgrąžų, graižo „pintinėlė“ tik 1-1,5 cm skersmens. Žydi rugsėjo-spalio mėnesiais, sėklos paprastai nesubręsta ne tik dėl šiltų orų stygiaus, bet ir dėl mejozės sutrikimų. Topinambai kryžmadulkiai.
Po žeme sudaro trumpus stolonus, ant kurių galų formuojasi stiebagumbiai. Gumbų forma gana įvairi, akutės iškilios.
Laukiniai topinambai labai paplitę Šiaurės Amerikoje, mėgsta molingas dirvas, auga pakelėse ir paupiuose.
Dabar auginami JAV, Prancūzijoje. Pradžioje topinambus augino kaip maistinius, o XX a. pradžioje ėmė auginti ir kaip pašarinius bei techninius augalus (etanolio ir fruktozės gamybai). Topinambo stiebagumbis vidutiniškai turi 11,7 % inulino, 6,3 % cukraus ir šiek tiek krakmolo.
Veislių nėra daug, iki 1920 m. topinambų selekcija užsiiminėjo tik Prancūzijoje. Topinambai į Europą pateko XVII a. pradžioje, pirmiausia į Prancūziją, vėliau – į Italiją, Nyderlandus, Angliją. Pirmą kartą botaniškai aprašytas 1616 m.
Kultūriniai topinambai nuo laukinių nedaug nutolę, lengvai sulaukėja. Auga tiek drėgnose molingose (kaip mezofitas), tiek sausose smėlingose (kaip kserofitas) dirvose. Šiaurės Kaukaze aptikti didžiuliai sulaukėjusių topinambų sąžalynai.
TSRS I. Marčenka (И. Марченко) ir N.Ščibria (Н. Щибря) sukryžmino topinambus su saulėgražomis ir gavo naują rūšį, kurią pavadino „topinsaulėgrąža“ (топинсолнечник = топин-амбур + под-солнечник), kurios 2n = 68. Pirmos kartos hibridai buvo heteroziniai, sudarantys stiebagumbius (susitelkusius mažame tūryje), bet jų žiedai mažai vaisingi. Šių hibridų derlingumas buvo 75-80 t/ha žaliosios masės ir 35-40 t/ha stiebagumbių.
-
-
-
Jauni topinambo stiebai
.jpg)
- ↑ Lyle, Katie Letcher (2010) [2004]. The Complete Guide to Edible Wild Plants, Mushrooms, Fruits, and Nuts: How to Find, Identify, and Cook Them (2nd leid.). Guilford, CN: FalconGuides. p. 148. ISBN 978-1-59921-887-8. OCLC 560560606.
- ↑ Smith, James Edward (1807). An introduction to physiological and systematical botany . p. 108f. „A change, one presumes, of the Italian name Girasole Articiocco, sun-flower artichoke, as the plant was first brought from Peru to Italy, and thence propagated throughout Europe.“