Tytuvėnų regioninis parkas – Vikipedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tytuvėnų regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Parko kraštovaizdis rudenį
Vieta:	Raseinių rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė,  Lietuva
Tytuvėnų regioninis parkas
Koordinatės:	55°34′0″ š. pl. 23°14′0″ r. ilg. / 55.56667°š. pl. 23.23333°r. ilg.
Plotas:	181,59 km²
Įkurtas:	1992 m.[1]
Valdymas:	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Vikiteka:	Tytuvėnų regioninis parkas

Tytuvėnų regioninis parkas – regioninis parkas vidurio vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Raseinių, Kelmės ir Radviliškio rajonuose. Plotas – 18 159 ha, iš kurių 45,4 % sudaro miškai, 10,7 % – pelkynai, 1,9 % – vandens telkiniai ir 42 % – kitos naudmenos. Direkcija Tytuvėnuose. Įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d.,^[2] siekiant išsaugoti vieningą kultūrinę ir gamtinę aplinką – garsius katalikybės židinius – Tytuvėnus ir Šiluvą.

Išsitęsusią ežerų grandinę supa šimtamečiai šilai. Tytuvėnai – garsus prieškario Lietuvos kurortas, kuriame ilsėdavosi žymūs Lietuvos žmonės. Užpelkiuose, viename seniausių ir didžiausių Lietuvoje gamtinių draustinių, iš šiaurės į pietus kėpso kelių kilometrų ilgio akmenų juosta, vietinių vadinama Rūža. Parkas apsuptas didelių pelkynų, todėl čia gausu įvairių paukščių rūšių, kuriems stebėti įrengti specialūs bokšteliai.

Parke nereti juodieji apolonai, spalvingi machaonai randami natūraliose pievose.

Tytuvėnų vienuolyno ansamblis yra vienas didingiausių šiaurės rytų Europos baroko paminklų. Yra Tytuvėnų koplyčia-mauzoliejus, Tytuvėnų urėdijos miškininkystės muziejinė ekspozicija.

Šiluva su garsiąja Antano Vivulskio projektuota Švč. Mergelės Marijos koplyčia ir raudonplyte bazilika su stebuklingu paveikslu yra viena iš penkių vietų Europoje, kur Marijos apsireiškimas oficialiai pripažįstamas katalikų bažnyčios. Parko teritorijoje yra archeologijos paminklų, dvarviečių, garsią lietuvių dailininkę S. Riomerienę menančių vietų.

Parko ežeruose gausu žuvies. Visuose ežeruose galima išsinuomoti valtis, kai kuriuose ir vandens dviračius. Populiariausi paplūdimiai – Giliaus ir Bridvaišio ežerų pakrantėse. Apsistoti galima Gauštvinio ir kituose kempinguose, moteliuose, kaimo sodybose. Galima pasirinkti vieną iš kelių kultūrinių, gamtinių ar kompleksinių maršrutų. Keliaujant Giliaus pažintiniu gamtiniu taku, galima apsilankyti ir Miško muziejuje. Rugsėjo pirmąjį sekmadienį, kartu su tūkstančiais maldininkų galima keliauti iš Tytuvėnų į Šiluvą.

Parke parengti 3 dviračių maršrutai. Vienas iš jų – 12 km apžvalginis ratas po Večių geologinį draustinį – paženklintas rodyklėmis, poilsiui pastatyti miško baldai. Parko direkcija balandžio – spalio mėnesiais organizuoja valčių ir baidarių žygius Dubysos upe nuo Kražantės iki Ariogalos. Yra 5 stovyklavietės.

Šiluvoje rugsėjo 8 d.–15 dienomis vyksta visoje Lietuvoje garsūs Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai (Šilinė). Taip pat vyksta Kultūros ir sporto šventė „Tytuva“, Sniego, Pelkių, Bažnytinių chorų, Rudens šventės, Paukščių palydos.

2007 m. parke pastatytas Tytuvėnų apžvalgos bokštas.^[3]

• 

• 

• 

  Tytuvėnų miškai

• 

  Tytuvėnų miškai

• 

  1863 m. sukilėlių kapas

• 

  1941 m. holokausto kapai

• 

  Lankytojų centras

• 

  Tytuvėnų apžvalgos bokštas

• Parko svetainė