Visoriai – Vikipedija
- ️Tue Jul 01 2003
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Visoriai | |
---|---|
Vietovė prijungta prie miesto 1969 m. | |
Noragiškių g. Visorių soduose | |
54°45′32″š. pl. 25°15′54″r. ilg. / 54.759°š. pl. 25.265°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() |
Savivaldybė | ![]() |
Seniūnija | Verkių seniūnija |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Wyszary[2] |
Visoriai – šiaurinė Vilniaus miesto dalis, esanti į vakarus nuo Santariškių.[3] Ribojasi su Santariškėmis ir Jeruzale rytuose (skiria Geležinio Vilko gatvė), Fabijoniškėmis pietuose, Bajorais vakaruose ir Skersine šiaurėje. Apylinkės miškingos, bet dėl naujų statybų miškingumas sparčiai mažėja. Visorius sudaro dvi dalys – šiaurinė, kurioje būdingi daugiausia naujos statybos daugiabučiai, yra 2002 m. įkurtas Visorių informacinių technologijų parkas,[4] prekybos centras „Iki“, ir pietinė, kurioje plyti Visorių sodai.
![](https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/a/a3/Visoriai%2C_Vilnius%2C_Lithuania_-_panoramio_%2890%29.jpg/240px-Visoriai%2C_Vilnius%2C_Lithuania_-_panoramio_%2890%29.jpg)
Visorius aptarnauja 34 autobusas (Visorių, Jono Kairiūkščio, Geležinio Vilko, Akademijos st.) 50, 57 ir 69 autobusas (Chemijos instituto st.).
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Map). – Ryga. p. 151. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
- ↑ Visoriai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 288 psl.