lt.wikipedia.org

Zamostė – Vikipedija

  • ️Sat Mar 25 2023

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Zamostė
lenk. Zamość
            
Rotušė
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Liublino vaivadija Liublino vaivadija
Gyventojų (2022) 59 274
Plotas 30,34 km²
Tankumas (2022) 1 954 žm./km²
Pašto kodas nuo 22-400 iki 22-410
Tinklalapis www.zamosc.pl
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 564

Zamòstė [1][2] (arba Zamòscis;[3] lenk. Zamość) – miestas-apskritis pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, 240 km į pietryčius nuo Varšuvos, 90 km nuo Liublino, 60 km nuo Ukrainos sienos. Už 20 km plyti Roztocze nacionalinis parkas. Zamostės renesanso stiliaus senamiestis nuo 1992 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. „Idealų miestą“ kūrė italų architektas Bernardo MorandoPadujos. Miestas išlaikęs originalų planą ir jį saugojančius gynybinius įtvirtinimus. Statiniams būdingos susipynusios Italijos ir Centrinės Europos architektūrinės tradicijos.

Senamiestis
Tvirtovės bastionas

Miestą prekybiniame kelyje, jungiančiame Vakarų ir Šiaurės Europą su Juodąja jūra, 1580 m. įkūrė ATR etmonas Janas Zamoiskis. XVI–XVII a. miestas klestėjo, o Zamostės tvirtovė buvo viena įspūdingiausių to meto ATR: miestą juosė galingų bastionų, kurtinų ir gynybinių griovių sistema, išnaudojanti Labunkos ir Topornicos upių ir pelkėtų slėnių teikiamus gamtinius pranašumus. Tvirtovė statyta tikintis galimų totorių antpuolių.

1648 m. Zamostę buvo apgulę Bogdano Chmelnickio kazokai, vėliau, per Šiaurės karą, Švedijos, Saksonijos kariuomenės, abiem atvejais miestas išsilaikė. 17721809 priklausė Galicijai, po 1809 m, pateko į Varšuvos kunigaikštystės sudėtį, Rusijos imperiją. XIX a. miestas buvo Liublino gubernijos Zamostės apskrities centras.[4] 1916 m. nutiestas geležinkelis.

  1. Zamostė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-03-25).
  2. Atvirkštinis lietuvių kalboje vartojamų tradicinių Lenkijos vietovardžių formų sąrašas – Vilnius, MELI, 2002.
  3. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  4. Zamość. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 375 psl. (lenk.)

Ž  A  R

Pasaulio paveldo objektai Lenkijoje
Materialusis

Krokuvos senamiestis (1978) · Veličkos druskos kasyklos (1978) · Belovežo giros nacionalinis parkas (1979, kartu su Baltarusija) · Aušvicas/Birkenau – nacių Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla (1979) · Varšuvos senamiestis (1980) · Zamostės senamiestis (1992) · Torūnės viduramžių miestas (1997) · Malborko teutonų ordino pilis (1997) · Zebžydovos Kalvarija: manierizmo architektūra ir parko kraštovaizdžio kompleksas bei piligrimų parkas (1999) · Taikos bažnyčios Javore ir Svidnicoje (2001) · Pietinės Mažosios Lenkijos medinės bažnyčios (2003) · Muskau/Mužakovo parkas (2004, kartu su Vokietija) · Vroclavo Šimtmetinė salė (2006) · Lenkijos ir Ukrainos Karpatų medinės cerkvės (2013, kartu su Ukraina) · Tarnovske Gurų švino, sidabro ir cinko kasykla ir jos vandens sistema (2017) · Kšemionkų priešistorinės titnago kasyklos (2019) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2021, kartu su 19 kitų valstybių)

Lenkijos vėliava
Lenkijos vėliava
Nematerialusis

Krokuvos prakartėlės (2018) · Drevinė bitininkystė (2020, kartu su Baltarusija) · Gėlių kilimų tradicija devintinių procesijose (2021) · Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2021, kartu su 22 kitomis valstybėmis) · Miško plukdymas (2022, kartu su 5 kitomis valstybėmis)