web.archive.org

/home/jone/deksnys/aukstadvaris.html

Žygimanto Senojo žmonos karalienės Bonos 1636 m. įstegtas Virbalis padidėjo ir pasidarė miesteliu dar XVI a. penktame dešimtmetyje.1555m. suteikta fundacija bažnyčiai.

1558-1560m. miestelis buvo išmatuotas pagal Vakarų reformos laikotarpio prekybos ir amatų centrų formavimo tvarką naujoje vietoje ir į ją perkeltas.1561m. sudarytas Virbalio inventorius.

Miestelio planas yra stačiakampis .Tūrinė erdvinė kompozicija iš esmės susiformavo XVI-XXa. vid. Gatvių tinklas ir pastatų išdėstymas taisyklingas .Miestelio centre yra beveik kvadratinė XVI a. IIp. aikštė. 1593m. Virbalis gavo Magdeburgo teises. 1601-02m. įsteigti amatų cechai. Tai rodo, kad Virbalio mieste dar XVI a. pab. pagausėjo amatininkų, tuo pačiu padaugėjo ir gyventojų bei užstatytų sklypų.

1643m. įsteigtas Dominikonų vienuolynas, netrukus pastatytas vienuolynas ir baroko stiliaus bažnyčia, taip pat įsteigta mokykla, minima jau 1646m. Dominikonų vienuolynas su bažnyčia buvo pastatyti turgaus aikštės pietryčių šone. Bažnyčia dominavo visame mieste, ypač jo centre.1754-1774m. Virbalio planas nelabai pakito. Visos XVI a. vid. išmatuotos gatvės egzistavo ir XVIII a.
antroje pusėje. 1795-1807m. Virbalis priklausė Prūsijai, ir nėra duomenų, kad iki tol jame būtų neįvykę didesnių permainų. 1808m. žemėlapyje pateikto Virbalio plano susidaro įspūdis, kad XVI a,. vid. suplanuoto miesto tiksliau buvo suformuota tik pietinė, iš dalies vakarinė dalis, o šiaurės rytų pusės miesto gatvės nuo XVI a. vid. pasikeitė arba nebuvo nutiestos taip, kaip planuota.

1622, 1659, 1772, 1860m. miestelis degė. XVIII a. pab. veikė muitinė. 1851-1861m. Virbalis nuolat plėtėsi .
Gyventojų gausėjo dėl atsikeliančių žydų. Tačiau 1861m. pro Virbalį nutiesus Kauno-Kybartų geležinkelį miestas pradėjo nykti, o Kybartų gyvenvietė augti. 1869m. buvo nugriauta Virbalio rotušė ir išlyginta turgaus aikštė. 1878-1879m. buvo pastatyta evangelikų liuteronų maldykla prie aikštės, į jos šiaurės vakarų kampą suėjusių Prūsų ir Jurbarko gatvių apribotame sklype. Maldykla buvo su bokštu, todėl tapo vienu miesto ir jo centro akcentu.XIX. a. miestas neissiplėtė už XVIa.vid. suplanuotos teritorijos. Nebuvo kompaktiško teritorijos užstatymo.Turgaus aikštės kraštinėse vienaaukščiai namai stovėjo šonu, gana atokiai vienas nuo kito. Aikštė buvo dalinai grįsta akmenimis:aikštės pietvakarių dalyje buvo šulinys.